„Lietuvos geležinkelių“ ir Mažeikių naftos perdirbimo įmonės konfliktui gali būti padėtas taškas.
Vyriausybės lygmeniu pažadėta artimiausiu metu atkurti geležinkelio bėgių ruožą nuo Mažeikių į Rengę. Tačiau tai neišsklaido kai kurių mažeikiškių įtarimų, kad valstybės turtas sunaikintas neteisėtai – lobistiniais sumetimais.
PAŽADĖTA BĖGIUS ATSTATYTI
Apie būtinybę atstatyti Mažeikių–Rengės geležinkelio bėgių atkarpą kalbėta dar praėjusių metų pabaigoje vykusiame Vyriausybės posėdyje. Spaudos pranešime teigiama, kad priimant sprendimus buvo įvertinta tai, kad AB „ORLEN Lietuva“ yra didžiausia Lietuvoje eksportuotoja, šalies ekonomikai turinti strateginę reikšmę.
Susisiekimo ministerijai kartu su AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir „ORLEN Lietuva“ pavesta priimti sprendimus dėl eismo atkūrimo kryptimi Mažeikiai–Rengė.
Pažadą, kad bus rekonstruotas šis geležinkelio ruožas, iš Vyriausybės atstovų išgirdo ir neseniai Vilniuje besilankęs Lenkijos iždo viceministras Mikolajus Budzanovskis.
KONKREČIŲ TERMINŲ NEĮVARDINA
Apie tai, kad būtina atkurti geležinkelių eismą į Latviją per Rengę, kalbėjo ir Mažeikiuose lankęsis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Tačiau nieko konkretesnio svečias negalėjo pasakyti.
Į klausimą, kada bus atstatytas ruožas, nelinkę atsakyti ir „Lietuvos geležinkelių“ atstovai. Informuojama lakoniškai: šiuo metu vykdomi ruožo projektavimo darbai, juos užbaigus bus skelbiamas konkursas rangovui surasti.
Esą jei nebus jokių konkurso nesklandumų, ruožas bus atkurtas per kelis mėnesius.
Apytiksliais skaičiavimais, geležinkelio remontas kainuos apie 40 mln. litų. Planuojama, kad projektas iš dalies bus finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis.
SAVIVALDYBĖ PARENGĖ DOKUMENTĄ
Geležinkelio ruožo Mažeikiai–Rengė geležinkelio atkūrimo ženklų jau pavyko aptikti rajono Savivaldybėje. Administracijos direktorius Bronius Kryžius „Santarvę“ informavo, kad dar šių metų sausio pabaigoje „Lietuvos geležinkeliai“ atsiuntė prašymą parengti techninių sąlygų sąvadą, kuris reikalingas šio ruožo rekonstrukcijai.
Tokį dokumentą parengė ir su atitinkamomis institucijomis suderino Architektūros ir urbanistikos skyrius. Geležinkelininkams jis buvo išsiųstas bene po mėnesio.
RAJONO VALDŽIA NEBUVO INFORMUOTA
Geležinkelio į Rengę remontą „Lietuvos geležinkeliai“ pradėjo įtartinai tyliai: apie tai nebuvo informuota ne tik rajono Savivaldybė, bet ir krovinius šia atkarpa gabenusi Mažeikių naftos perdirbimo įmonė.
Savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis tada prisipažino tik iš „Santarvės“ sužinojęs apie ardomą geležinkelį.
„Geležinkelio atkarpa yra mūsų rajono teritorijoje. Bent iš etikos pusės turėjo informuoti. Apskritai, kai veiksmai liečia strateginius objektus – pradedant naftos perdirbimo įmonės privatizavimu, baigiant geležinkelio ardymu, apie juos reikėtų bent informuoti Savivaldybės tarybą“, – savo nuomonę išsakė B. Kryžius.
Savivaldybės administracijos direktorius „vienareikšmiškai“ pasisako už geležinkelio atkarpos atkūrimą. Anot jo, geležinkelis Mažeikiams labai svarbus – nuo jo ir mūsų miestas prasidėjo.
BĖGIŲ ARDYMAS – POLITINIS REMONTAS?
Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ sprendimą 2008 metų rudenį nuardyti 19 kilometrų bėgių viešoje erdvėje imta vadinti politiniu remontu. Ardymo darbai sutapo su geležinkelininkų ir Mažeikių naftos perdirbimo įmonės konfliktu dėl krovinių gabenimo geležinkeliais tarifų.
Kai kurie mažeikiškiai tebespėlioja: ar tik „Lietuvos geležinkeliai“ ne specialiai blokavo geležinkelio ruožą į Latviją?
„Labai sunku išsiaiškinti. „Lietuvos geležinkeliai“ tvirtina, kad tai nesusiję, kad seniai reikėję remontuoti geležinkelio atšaką. Galime pakomentuoti tik tai, kad tai keistas sutapimas“, – 2008-ųjų įvykius tada komentavo naftos perdirbimo įmonės atstovas spaudai Jacekas Janas Komaras.
POLITIKAMS KILO ĮTARIMŲ
Šiuo remontu pradėjo domėtis kai kurie vietos politikai ir aktyvūs mažeikiškiai. Net buvo surašytas pareiškimas teisėsaugos institucijai, jį pasirašė tuomet kandidatas į Seimo narius Vytautas Prialgauskas bei rinkimų štabo kolegos Saulius Šiurys ir Vitas Smilgys.
S. Šiurys tada neigė, kad šie veiksmai susiję su rinkimais. Jis atsitiktinai sužinojęs apie ardomą geležinkelio atkarpą. Prieš surašant pareiškimą, buvo pasitarta su geležinkelio specialistais, su jais vykta į vietą. Kilę įtarimų, kad galbūt tyčia naikinamas valstybės turtas, nes specialistai tvirtino, kad bėgiai tinkami eksploatuoti.
TEISĖSAUGOS PAREIGŪNŲ NEPASIEKĖ
Vis dėlto mažeikiškių pareiškimas teisėsaugos nepasiekė.
„Kreipėmės į geležinkelių centrą Šiauliuose. Gavome atsakymą, kad viskas teisėta ir geležinkelis bus atstatomas artimiausiu laiku, todėl ir nebesikreipėme“, – paaiškino Tarybos narys S. Šiurys.
Politikas prisipažino, kad jo nuomonė vienareikšmiška: geležinkelis išardytas lobistiniais tikslais. Ir dėl to turėtų kažkas atsakyti.
„Yra valdžia – Kryžius, Džiugelis, jie turėtų kažko imtis. Bet jie, kaip buvęs šalies Prezidentas Adamkus, tik išreiškia susirūpinimą ir nieko nedaro“, – replikavo Tarybos narys.
MAŽEIKIUOSE PILIETIŠKUMO MAŽAI?
Vienas iš pareiškimo iniciatorių V. Smilgys prisipažįsta supykęs, kad politikai atsitraukė nuo ketinimų kreiptis į teisėsaugą.
„Darbo būtų buvę ir policijai, ir prokuratūrai, ir valstybės kontrolei“, – įsitikinęs daug metų „Lietuvos geležinkeliuose“ dirbęs vyras.
V. Smilgys apskritai pasigedo mažeikiškių pilietinio aktyvumo.
„Nesiplaikstau suplėšytais marškiniais po Mažeikius – žiūrėkit, koks aš iniciatyvus. Dėl geležinkelio išardymo tiesiog ėmiausi kai kurių strateginių veiksmų“, – teigė pašnekovas.
Anot V. Smilgio, trumparegiškas ir neprotingas žingsnis buvo nuardyti geros būklės bėgius, kurie galėjo tarnauti dar dešimt metų.
„Tai yra geros būklės infrastruktūros gadinimas. Šie veiksmai gali neigiamai atsiliepti Šiaurės vakarų Lietuvos regiono plėtrai“, – įsitikinęs geležinkelių specialistas.
V. Smilgys apie savo samprotavimus, juos pagrįsdamas dokumentais, elektroniniu paštu informavo šalies prezidentę Dalią Grybauskaitę.
NAFTININKAI PATIRIA NUOSTOLIŲ
Geležinkelio atkarpa „Mažeikiai–Rengė“ labiausiai reikalinga bendrovei „ORLEN Lietuva“. Įmonė šiuo keliu veždavo produkciją į Latviją ir Estiją.
Bendrovė nėra paskaičiavusi, kokių nuostolių patiria netekusi galimybės naftos produktus vežti per Rengę. Įmonės atstovas spaudai J. J. Komaras išskiria tris svarbiausius momentus – laikas, baudos ir tarifai.
„ORLEN Lietuva“, maršrutu Mažeikiai–Rengė savo krovinius iki Latvijos gabendavusi vos 19 kilometrų, dabar priversta daryti apie 150 kilometrų lankstą. Didėja gabenimo kaštai, be to, ne taip greitai sugrįžta cisternos.
Bendrovė yra svarsčiusi, ar dėl kilusių problemų nereikėtų kreiptis į Konkurencijos tarybą.
„Nesikreipėm. Kalbamės su ministerija, ten nusiteikę mums padėti. Matome teigiamus veiksmus, atmosfera mums palanki. Geležinkelis bus atstatytas, bet yra klausimas: kada. Aišku, norėtųsi, kad būtų kuo greičiau“, – apie teigiamus poslinkius kalbėjo J. J. Komaras.
KOMISIJA PAŽEIDIMŲ NENUSTATĖ
„Lietuvos geležinkelių“ vadovybė „Santarvei“ atsiųstame rašte trumpai išdėstė geležinkelio nuardymo motyvus: „Linijoje Mažeikiai–Rengė buvo užfiksuoti esminiai kelio defektai ir riktas (eismo įvykis, kuris kilo dėl geležinkelio riedmenų ir traukinių eksploatavimo, turėjo neigiamą poveikį eismo saugos kontrolei ir valdymui – B. R.), todėl traukinių eismas buvo nutrauktas“.
Geležinkelininkų bendrovė yra pavaldi Susisiekimo ministerijai. 2008-aisiais, kai buvo ardomi bėgiai į Rengę, susisiekimo ministro patarėju dirbęs Darius Jarmantavičius (jis yra ir Mažeikių savivaldybės Tarybos narys) „Santarvei“ sakė, kad ministerija tik rengia, derina teisės aktus, bet į ūkinę veiklą nesikiša.
Vakar politikas prisiminė, kad kilus triukšmui dėl galimo politinio geležinkelio remonto, ministerija bandė įsigilinti į situaciją. „Lietuvos geležinkelių“ buvo paprašyta dokumentais motyvuoti savo veiksmus. Vėliau tuos įrodymus tikrino, situaciją aiškinosi speciali darbo komisija, tačiau nusižengimų nerasta.
„Prasidėjus remontui buvo kalbama, kad atšaka Mažeikiai–Rengė bus atstatyta pasinaudojus Europos Sąjungos fondų lėšomis. Viskas vyksta kaip ir planuota“, – D. Jarmantavičius stebėjosi, kad yra ieškančių politinio skandalo.
Sigito STRAZDAUSKO nuotrauka.: Geležinkelio bėgiai, vedantys į Latviją, buvo išardyti 2008-ųjų rudenį.
tai kur tas gelezinkelis?