UAB „Bugenių Agro“ kol kas neketina trauktis iš Mažeikių rajono. Įmonės vadovų nuomone, Tarybos sprendimas nepritarti kiaulių komplekso ūkinei veiklai yra nepagrįstas, nulemtas artėjančių rinkimų. „Bugenių Agro“ savininkai ir juristai svarsto, kokių tolimesnių žygių turėtų imtis.
AIŠKINOSI SITUACIJĄ
Vicemeras Jonas Siminkevičius informavo, kad praėjusią savaitę Savivaldybėje lankėsi UAB „Bugenių Agro“ savininkas ir direktorius Erwin Nissen ir direktoriaus pavaduotojas Artūras Girdenis. Jie norėjo išsiaiškinti, ar Tarybos sprendimas nepritarti įmonės ūkinei veiklai yra galutinis, ir svarstė galimybę komplekse auginti ne 44 tūkst., o 12 tūkst. kiaulių.
„Įmonės vadovai mano, kad Lietuvos įstatymai yra jų pusėje. Esą Pakruojyje, Ignalinoje, Joniškyje buvo gauti leidimai atnaujinti tuos kompleksus, o Mažeikiai kažkodėl užblokavo.
Pasakėme, kad mūsų sprendimas yra galutinis ir jokių diskusijų negali būti. Pagrindinius motyvus, kodėl reikėtų nepritarti „Bugenių Agro“ ūkinei veiklai, išsakė komisija, mananti, kad, priėmus teigiamą sprendimą, būtų pažeisti visuomenės interesai. Dabar jie aukščiau visko“, – kalbėjo J. Siminkevičius.
„Bugenių Agro“ vadovai žadėjo kreiptis į Žemės ūkio ministeriją dėl neparengtos kiaulininkystės strategijos Lietuvoje. Taip pat priminė, kad jie nusipirko kažkada veikusį kompleksą, todėl galėtų atsisakyti savo gigantiškų planų ir likti prie anksčiau augintų kiaulių skaičiaus.
„Tačiau kompleksas buvo statytas tarybiniais metais, o tada niekas nekreipė dėmesio į gamtosaugą ir žmonių pageidavimus. Dabar mes turime Šerkšnėnų, Ukrinų, Urvikių, Bugenių, Ruzgų gyventojų bei Ruzgų pagrindinės mokyklos bendruomenės prašymus nepritarti kiaulių komplekso veiklai. Neturime teisės nekreipti į juos dėmesio“, – sakė vicemeras.
PINIGAI NESUVILIOS?
J. Siminkevičius įsitikinęs, kad negalima pritarti ir mažesnio komplekso veiklai – priėmus teigiamą sprendimą, niekas nekontroliuotų, kiek iš tikrųjų ten kiaulių auginama. Būtų užterštos Šerkšnės, Varduvos, Kvistės upės, tektų uždaryti Ruzgų pagrindinę mokyklą, būtų negalima plėtoti turizmo ir ekologinių ūkių, kristų nekilnojamojo turto vertė.
Be to, „Bugenių Agro“ neturi plotų srutoms laistyti.
„Nebent jie žmonėms labai didelius pinigus mokės. Tačiau vis tiek nesurinks pusantro tūkstančio hektarų. Jie sako: „Vertinsime įtaką gamtai, stengsimės naudoti aukštas technologijas“. Taip pat bandė įrodyti, kad Lietuvoje labai trūksta kiaulienos. Mes tokio bado tikrai nejaučiame. Žinau, kad trūksta galvijienos, bet ne kiaulienos“, – svarstė vicemeras.
J. Siminkevičius įsitikinęs, kad „Bugenių Agro“ vadovams nepasiseks pasiekti, kad Taryba pakeistų savo sprendimą. Dabar tai gali padaryti tik teismas.
„Jeigu teismas pripažins, kad čia nepažeidžiami visuomenės interesai ir žmonės gali gyventi sanitarinėje zonoje, tada Taryba bus priversta dar kartą svarstyti tą sprendimą. Su teismais visko gali būti.
KAULIENOS TRŪKSTA, SMARVĖS – NE
UAB „Mažeikių mėsinė“ direktorius Remigijus Petraitis „Santarvei“ sakė, kad iš tikrųjų Lietuvoje kiaulienos trūksta. Pasak jo, mėsos perdirbėjai galėtų paskersti dvigubai daugiau kiaulių nei dabar.
„Tačiau į „Bugenių Agro“ veiklą negaliu žiūrėti iš verslo pozicijų. Esu mažeikiškis ir nenoriu, kad netoli miesto turėtume dar vieną monstrą. Puikiai žinome, kuo kvepia „Mažeikių nafta“, kai iš tos pusės atsisuka vėjas. Jeigu prisidės dar vienas kvapas, Mažeikių lauks Akmenės likimas. Manau, kad nė vienas mažeikiškis to nenori“, – sakė R. Petraitis.
KORTAS SUMAIŠĖ SPAUDA IR VISUOMENĖ
UAB „Bugenių Agro“ direktoriaus pavaduotojas A. Girdenis „Santarvei“ teigė esąs įsitikinęs, kad Tarybos sprendimas buvo vienašalis. Pasak jo, mero nurodymu sudaryta komisija neatliko jokio darbo, nepateikė įrodymų, faktų, vadovavosi tik emocijomis, nuogąstavimais, prielaidomis.
„Nesuprantu, kaip politikai gali taip neatsakingai kalbėti. Jie net prielaidų nepateikia, tik visiškas nesąmones. Nežinau, kodėl Lietuvoje yra puolami kiaulininkai iš Danijos, kodėl nėra domimasi, kaip gyvena lietuviai kiaulininkai. Kodėl nieko nerašoma apie Krekenavą? Negi ji kitaip kvepia?“ – piktinosi A. Girdenis.
Po susitikimo su Savivaldybės atstovais „Bugenių Agro“vadovai susidarė nuomonę, kad čia niekas jų nenori išgirsti.
„Kai pradėjome veiklą, buvome atėję pas rajono merą, susitikome su Savivaldybės administracijos vadovais. Jie tikino, kad mes gausime pritarimą, netgi ragino daugiau investuoti. Kai spauda, visuomenė pradėjo domėtis tais dalykais, viskas pasikeitė. Puikiai suprantu, kad tai – politinis žaidimas. Neatmeskime fakto, kad greitai bus rinkimai“, – kalbėjo direktoriaus pavaduotojas.
A. Girdenis teigė negalįs sakyti, kokių tolesnių veiksmų ketina imtis „Bugenių agro“ savininkai. Tačiau rankų tikrai neketinama sudėti, nes jau yra investuota daugiau nei milijonas litų.
„Galiu pasakyti tik tiek, kad kai kurie mūsų firmos ėjimai yra derinami su teisininkais. Renkame dokumentus, analizuojame savo galimybes. Mes esame teisėti ūkio subjektai, registruoti Mažeikiuose, ir niekas negali uždrausti mūsų veiklos, nes Lietuvoje kiaulininkystė nėra uždrausta“, – teigė A. Girdenis.
Redakcijos archyvo nuotr.:
A. Girdenis (dešinėje) įsitikinęs, kad Mažeikių rajono politikai, o ypač J. Siminkevičius, nenori išgirsti „Bugenių Agro“ argumentų.
