Trečiadienį Mažeikių rajono savivaldybės taryba patvirtino šių metų biudžetą. Nors asignavimų valdytojų poreikiai didesni nei biudžeto galimybės, biudžetininkų situacija gerėja: nebereikia mažinti darbo užmokesčio fondo, į biudžetą įtrauktos visos išlaidos, apskaičiuotos pagal normatyvus, be to, numatyta mažiau jo subalansavimo priemonių. Dalį sumažintų lėšų tikimasi atstatyti per metus – gavus viršplaninių pajamų.
Pagrindinio Savivaldybės dokumento naujovės – dalyvaujamasis biudžetas bei daugiau lėšų kiemams remontuoti, nuotekų įrenginių įsigijimui iš dalies kompensuoti, kitoms gyventojų reikmėms.
Pajamos didėja
Šiemetinio savivaldybės biudžeto pajamos sudaro 79,7 mln. eurų. Iš jų 2, 6 mln. eurų – metų pradžios lėšų likutis. Asignavimai siekia 80,2 mln. eurų (skirtumą sudaro skolintos lėšos).
Pagrindiniai biudžeto finansavimo šaltiniai yra gyventojų pajamų mokestis (GPM) ir dotacijos. Šios pajamos atitinkamai sudaro 38,5 mln. ir 31,7 mln. eurų.
Savivaldybės prognozuojamos pajamos iš GPM šiemet yra beveik 5,5 mln. eurų didesnės nei prieš metus patvirtintame biudžete.
Šiemet į savivaldybės biudžetą įskaičiuota ir daugiau dotacijų. Beveik 19 mln. eurų biudžeto pajamų sudaro specialioji tikslinė dotacija ugdymo reikmėms finansuoti ir 4, 5 mln. eurų dotacijos įvairioms valstybės perduotoms savivaldybėms funkcijoms vykdyti. Jos šiemet didesnės atitinkamai 14,4 proc. ir 15,7 proc.
Mažeikių rajono savivaldybės meras
Vidmantas MACEVIČIUS
„Ką tik patvirtintas savivaldybės biudžetas nepalyginamai didesnis nei ankstesniais metais, skirtas visiems rajono gyventojams: daugiau lėšų – daugiau galimybių gerinti gyvenimo kokybę. Tai turėtų pajusti kiekvienas.
Šiemet pirmą kartą numatyta dalyvaujamoji dalis – rajono gyventojai galės siūlyti idėjas ir kartu su savivalda tiesiogiai spręsti dėl dalies lėšų panaudojimo šioms idėjoms įgyvendinti.“
Patenkinti ne visi poreikiai
Biudžeto projektą Tarybos nariams pristačiusi Savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėja Julija Balvočienė informavo, kad pagal asignavimų valdytojų pateiktas sąmatas lėšų poreikis buvo daugiau kaip 81 mln. eurų, vėliau buvo gauta papildomų prašymų, tačiau patenkinti tik tie, kurie atitiko teisės aktus, o ne norus.
„Nors biudžeto pajamos didėja, savarankiškoji dalis sudaro 34,8 mln. eurų, tačiau didžioji dalis – 28,5 mln. eurų, tenka darbo užmokesčiui. Reikalingos lėšos pavėžėjimui, gatvių apšvietimui, kitoms būtinoms reikmėms, tai kitiems poreikiams lieka ne tiek daug – 3–4 mln. eurų“, – situaciją komentavo vedėja.
Šiemet asignavimų valdytojams skirta apie 4,6 mln. eurų mažiau nei jie planavo, ir šiek tiek per 3 mln. eurų mažiau nei reikėtų programoms vykdyti.
Finansų skyriaus vedėja pasidžiaugė, kad vis tik pastaraisiais metais biudžetininkų situacija gerėja. Tvirtinant biudžetą nebereikia mažinti darbo užmokesčio fondo, kaip tekdavo daryti ankstesniais metais, šiemet į jį įtrauktos visos išlaidos, apskaičiuotos pagal normatyvus.
Be to, šių metų biudžete numatyta mažiau subalansavimo priemonių. Pavyzdžiui, šiemet numatytos asignavimo mažinimo priemonės siekia 1,8 mln. eurų, vienu milijonu eurų sumažinta Investicijų programa – dažniausiai toms priemonėms, kurios nepareikalaus investicinių lėšų pirmame pusmetyje. Ankstesnių metų patirtis rodo, kad pajamų į biudžetą per metus gaunama daugiau nei planuota, tad daugelį asignavimų tikimasi atstatyti.
Siūlymų nesulaukė
Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas numato, kad per du mėnesius nuo valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo (tai buvo padaryta gruodžio 23 d.) savivaldybės privalo patvirtinti savo biudžetus. Iki to laiko projektas aptariamas su komitetais, įvertinami siūlymai, pastabos. Jeigu savivaldybė nustatytu laiku nepatvirtina biudžeto, lėšos iš valstybės biudžeto atitinkamai savivaldybei iki biudžeto patvirtinimo laikinai nepervedamos.
Finansų skyriaus vedėja J. Balvočienė į Tarybos posėdį susirinkusiems politikams priminė, kad biudžeto projektas buvo paskelbtas viešai, teikti siūlymus buvo kviečiama visa visuomenė, tačiau iš jos nesulaukta nė vieno siūlymo.
 | Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius Saulius ŠIURYS „Laukia svarbūs pokyčiai: gerokai daugiau pinigų šiemet skirta kiemų asfaltavimui, gatvių tvarkymui, apšvietimui, smulkaus ir vidutinio verslo rėmimui, buitinių nuotekų įrenginių įsigijimo daliniam kompensavimui, šaligatvių pritaikymui neįgaliesiems, dviračių statymo aikštelėms, autobusų stotelėms įrengti ir kitiems rajonui svarbiems projektams.“ |
Dalyvaujamasis biudžetas
Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Šiurys, kalbėdamas apie pagrindinį Savivaldybės dokumentą, akcentavo naujovę – dalyvaujamąjį biudžetą, tai yra galimybę rajono bendruomenei teikti pasiūlymus Savivaldybei bei patiems spręsti dėl lėšų panaudojimo. Kas tai paskatino?
„Turėjome pasiūlymų, matėme, kad kitose savivaldybėse tai veiksminga, šią galimybę numatėme ir mes. Paprastas pavyzdys: pateikėme gyventojams klausimą, ar jie pageidautų, kad būtų išasfaltuoti Juodpelkio parko takai. Tūkstantis mažeikiškių balsavo už tai. Pirminiame projekte tokia takų danga buvo numatyta, pagrindas jai paruoštas, bet tuomet pritrūko lėšų. Atnaujinome ne tik šiuos takus, bet ir naujas atkarpas nutiesėme, kad sujungtume į vieną sistemą. Dabar bet kokiu metų laiku ir bet kokiu oru čia galima pasivaikščioti, mamos su vežimėliais gali puikiai pravažiuoti. Pokyčiai pasiteisino. Neabejoju, kad gerų idėjų bus ir daugiau. Skirtumas tas, kad galimiems pasiūlymams jau yra numatyta lėšų“, – kalbėjo administracijos vadovas.
Daugiau pinigų gyventojų reikmėms
Kiti svarbūs pokyčiai – tai, kad gerokai daugiau pinigų šiemet bus skirta kiemams asfaltuoti – 550 tūkst. eurų, jei bus viršplaninių lėšų, tikimasi skirti ir daugiau. Šiemet intensyviai turėtų vykti buitinių nuotekų įrenginių įsigijimo dalinio kompensavimo procesas. Pernai namų savininkams, įsirengusiems tokias sistemas, buvo iš viso skirta 30 tūkst. eurų. Sulaukta 260 paraiškų, o patenkinti pavyko vos 30. Šiemet skirta gerokai didesnė – 250 tūkst. eurų suma. Tie gyventojai, kurių prašymų nebuvo galima patenkinti dėl lėšų stygiaus, dabar yra pirmieji eilėje.
„Padidėjo smulkiam ir vidutiniam verslui remti skirtos lėšos. Iš pradžių tam planavome 80 tūkst. eurų, bet, atsižvelgdami į tai, kad pandemija vis dar tęsiasi, sumą padidinome iki 100 tūkst. eurų“, – vardijo direktorius.
S. Šiurys akcentavo: šie metai biudžetininkams bus geresni ir tuo, kad nebereikia „veržtis diržų“ – numatytas visas darbo užmokesčio fondas, asignavimai biudžetinių įstaigų aptarnavimui į biudžetą įrašyti 100 proc.
Asta ŠILAITYTĖ
Sut. MS-41
