Fejerverkai su savo akinančiais pasirodymais ir griausmingais garsais jau daugelį šimtmečių nušviečia mūsų dangų ir pažymi mūsų šventes. Tačiau ar kada nors susimąstėte, kaip atsirado šie puikūs reginiai? Leiskimės į trumpą kelionę laiku, stebėdami fejerverkų istoriją nuo seniausių ištakų iki šių dienų šou didingumo.
1. Gimimas Senovės Kinijoje (IX a.)
Fejerverkų istorija prasideda Kinijoje, kur jie buvo išrasti daugiau nei prieš tūkstantmetį. Legenda byloja, kad kinų alchemikas, bandydamas išgauti nemirtingumo eliksyrą, aptiko jo formulę. Mišinį sudarė salietra, siera ir medžio anglis. Kai jis užsidegdavo, pasigirsdavo ryškus blyksnis ir garsus sprogimas, patraukęs masių dėmesį.
Šios ankstyvosios petardos pirmiausia buvo naudojamos siekiant atbaidyti piktąsias dvasias ir atnešti sėkmę. Songų dinastijos laikais fejerverkai paplito ir tapo neatsiejama kinų Naujųjų metų ir kitų tradicinių švenčių dalimi.
2. Iš Kinijos į arabų pasaulį ir Europą (XIII a.)
Šilko keliu žinios apie šaunamuosius miltelius ir fejerverkus plito į Vakarus. Iki XIII a. arabų pasaulis perėmė šią technologiją ir dar labiau ištobulino šį meną. Iš ten fejerverkai netrukus pasiekė Europą.
Europoje jie iš pradžių buvo sutikti su smalsumu ir baime. Iš pradžių jie buvo naudojami labiau militaristiniais tikslais nei švenčių proga – kaip padegamieji ginklai karuose. Tačiau Renesanso laikotarpiu fejerverkai ėmė įgauti labiau meninį vaidmenį. Europos monarchai juos naudojo karališkose šventėse, taip įtvirtindami jų sąsajas su didingais renginiais ir jubiliejais.
3. Fejerverkai Naujajame pasaulyje (XVII a.)
Keliaudami į Ameriką, tyrinėtojai su savimi atsivežė fejerverkų spektaklį. Džonas Smitas (John Smith), žinomas kaip Pokahonta, 1608 m. Džeimstaune surengė pirmuosius užfiksuotus fejerverkus. Fejerverkai Naujajame pasaulyje tapo svarbūs dėl jų naudojimo per viešas šventes, ypač liepos 4-ąją, po Amerikos nepriklausomybės paskelbimo.
4. Fejerverkų technologijų raida (XIX-XX a.)
XIX amžiuje fejerverkų technologija smarkiai patobulėjo. Italų pirotechnikai įdiegė naujus metodus, leidžiančius sukurti įvairias spalvas pridedant įvairių metalų ir druskų. Pavyzdžiui, naudojant stroncį gaunama raudona spalva, o barį – žalia.
Be to, XX a. išradus elektrinį uždegimą, fejerverkai tapo saugesni ir įspūdingesni. Choreografiniai pasirodymai, sinchronizuoti su muzika, tapo įprastu reiškiniu, o fejerverkai iš paprastų sprogimų tapo meno forma.
5. Šiuolaikiniai ekranai: Dangus – tai drobė (XXI a.)
Šiandieniniai fejerverkai toli gražu nepanašūs į paprastas senovės Kinijos petardas. Pasitelkus kompiuterines technologijas ir pažangias pirotechnikos priemones, fejerverkai dabar gali sukurti sudėtingus raštus, formas ir net vaizduoti atpažįstamus vaizdus danguje. Galimybės labai plačios – nuo šypsenėlių iki širdelių ir net įmonių logotipų.
Pasaulinės fejerverkų varžybos ir festivaliai, pavyzdžiui, Monrealio tarptautinis fejerverkų festivalis, demonstruoja pažangiausius šios srities pasiekimus ir kasmet pritraukia milijonus žiūrovų.
Išvada
Nuo kuklios pradžios, kai senovės Kinijoje fejerverkai buvo priemonė dvasioms atbaidyti, jie virto neprilygstamu šviesos, garso ir spalvų spektakliu. Jų istorija liudija žmonijos susižavėjimą naktiniu dangumi ir mūsų neblėstantį troškimą pripildyti jį spindesio ir stebuklų. Kai kitą kartą žiūrėsite į fejerverkus, skirkite akimirką ne tik trumpalaikiam grožiui, bet ir turtingai istorijai, kuri lėmė tą akimirką.
Informacija pagal https://superfejerverkai.lt/
