Artėja rugsėjis. Laikas, kai mokiniai jau lyg ir surinkti, o mokytojai… Dėl mokytojų gali būti visaip. Ir kuo toliau, tuo labiau.
Pasižvalgius po Užimtumo tarnybos statistiką, akivaizdu, kad specialistų ir įstaigų tarnautojų sąraše tarp labiausiai pageidaujamų darbuotojų – pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojai.
Užimtumo tarnyba žiniasklaidai praneša, kad šiuo metu tarnybos darbo skelbimų portale yra 540 laisvų darbo vietų švietimo specialistams. Ir pastebima, kad prieš kelias savaites jų buvo pusšimčiu mažiau.
„Svarbiausių mokomųjų dalykų mokytojų poreikis, kaip ir ankstesniais metais, mokyklose nemažėja. Pedagogų rinkoje stebime ryškų profesinį ir teritorinį neatitikimą: darbo pasiūloje – perteklius muzikos, sporto mokytojų, o paklausoje dominuoja tiksliųjų ir kalbų mokslų specialistai. Pagrindinių disciplinų pedagogų ypač trūksta sostinės ir uostamiesčio mokykloms“, – pranešime teigė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.
Suprantama, didžiausia pedagogų paklausa – ten, kur mokinių daugiausia. Bet ir pas mus – ne be problemų.
Užimtumo tarnybos specialistai mažeikiškiai taip pat pastebi „vasaros bangavimą“ – birželį į tarnybą dėl mokytojų kreipiasi daugiau švietimo įstaigų, paskui banga nuslūgsta, o padidėja – likus kelioms savaitėms iki mokslo metų pradžios.
Užimtumo tarnybų Šiaulių KAD Mažeikių skyriaus vyriausioji specialistė Raimonda Kriaučiūnienė sakė, kad šiuo metu rajono mokyklos per tarnybą ieško lietuvių kalbos ir literatūros, anglų kalbos, informacinių technologijų, tikybos ir fizinio ugdymo mokytojų, taip pat trūksta specialiųjų pedagogų: logopedų, psichologo, ikimokyklinio ugdymo pedagogų. Ne po daug – po vieną ar du, bet jų vis dar reikia. Specialistė pastebėjo, kad, rugpjūčiui baigiantis, paprastai padidėja mokytojų padėjėjų poreikis.
Taigi specialistų paklausa tarnyboje yra, o pasiūla? Pašnekovė pripažino, kad labai nedidelė, beveik nulinė.
O laikas bėga. Ir ne mūsų naudai. Pernai, prieš Rugsėjo 1-ąją, rajono švietimo vadovai kalbėjo, kad viena didžiausių Lietuvos, o kartu ir mūsų švietimo bėdų – tai, kad pedagogų bendruomenė vis labiau sensta, o pamaina į rajono mokyklas, lopšelius-darželius, neformaliojo švietimo įstaigas dirbti beveik neateina.
Praėjusio rugsėjo statistika buvo tokia: iš 590 mokytojų, dirbančių rajono bendrojo ugdymo mokyklose, tik 16 buvo jaunesni nei 30 metų, o 134 mokytojai jau buvo sulaukę 60 metų ir vyresni.
Tendencija paprasta: retas pedagogas iš mokyklos išeina vos sulaukęs teisės ilsėtis valstybės sąskaita. Jis dirba, kol gali arba kol nori. Pažįstu ne vieną tokį mokytoją.
Būtų gerai, kad jie ilgiau galėtų ir norėtų. Nes geri mokytojai, kaip jau supratome, pakampėse nesimėto.
Audronė MALŪKIENĖ
