Šalies mokyklos ruošiasi prasidedančiam įtraukiajam ugdymui, kai į bendrojo lavinimo mokyklas ir darželių grupes bus priimami visi vaikai, nepaisant jų gebėjimų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) praneša, kad šiuo metu Lietuvoje yra maždaug 48 tūkst. mokyklinio amžiaus vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP), ir jie sudaro apie 14 proc. visų bendrojo ugdymo mokyklose besimokančių mokinių.
Yra mokyklų ir lopšelių-darželių, kuriems ar įtraukusis, ar integruotas ugdymas nerimo nekelia. Yra ir kitaip manančių: ar pakaks darbuotojų, kompetencijų, įrangos ir kt.
8 mūsų savivaldybės mokyklos dalyvauja projekte „Tūkstantmečio mokykla II“, finansuojamame Europos Sąjungos ir mūsų valstybės lėšomis. Keturioms rajono gimnazijoms ir tiek pat progimnazijų tai atneš apie 2,5 mln. eurų.
Mokyklų vadovai dar pavasarį įvardijo pagrindines problemas, kurias nori išspręsti šiomis investicijomis. Tarp pagrindinių – pasirengti įtraukiajam ugdymui.
Mokyklos įvardijo esamas ribotas galimybes integruoti SUP turinčius mokinius į bendrojo ugdymo klases: mokyklų infrastruktūra nėra pritaikyta įtraukiajam ugdymui, jose trūksta ugdymo priemonių SUP mokiniams, o mokytojams trūksta šios srities kompetencijų, nepakanka psichologų, logopedų, specialiųjų pedagogų, pasigendama komandinio darbo įgūdžių.
Beveik visos TŪM II projekte dalyvaujančios mūsų rajono mokyklos pareiškė, jog yra numačiusios patobulinti įstaigos infrastruktūrą, kad ji būtų patogi SUP turintiems mokiniams ir atitiktų įtraukiojo ugdymo reikalavimus, patobulinti mokytojų ir kitų specialistų gebėjimus.
Akivaizdus vienas BET: projektas įgyvendinamas 2025-aisiais ir po jų. Jei tik šį pavasarį išdėstėme savo bėdas ir pasirašėme susitarimus, o rudenį pradedame dar vieną naują ŠMSM deleguotą etapą, ar nepanašu, kad arkliui vežimą teks stumti, o ne traukti?
Naujas Rugsėjis, nauji išmėginimai. Ir, manau, jau įprasta nuostata: pradėsite dirbi, o paskui žiūrėsime, kas iš to išeis…
