Mažeikių rajone atminimo ženklu pagerbtas dar trijų mūsų krašte partizanavusių ir žuvusių laisvės kovotojų atminimas.
Vienuoliktas atminimo ženklas pastatytas Paviliotėje, keliui nuo Židikų sukant Račalių link.
Žūtys įamžinamos atminimo ženklais
Dokumentai, kad šioje vietovėje būtų įrengtas atminimo ženklas žuvusiems partizanams, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centrui buvo pateikti dar 2022 m. pabaigoje.
Nuo 1995 m. šis centras vykdo ir koordinuoja rezistencinio judėjimo įamžinimo darbus visoje Lietuvoje, taip pat inicijuoja ir skatina prie jų prisidėti valstybines institucijas, visuomenines organizacijas.
Profesionalių menininkų sukurtais paminklais, atminimo ženklais ir atminimo lentomis yra įamžinami svarbiausi lietuvių rezistencijos 1944–1953 m. įvykiai istoriškai pagrįstose vietose. Atminimo ženklai statomi partizanų žuvimo ar jų užkasimo vietose, gimtosiose sodybose ir kitose vietose, jais pagerbiami partizanų ryšininkai, partizanų rėmėjai.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro iniciatyva įvairiose mūsų šalies vietose jau pastatyta daugiau 400 tipinių atminimo ženklų. Mažeikų rajone jų yra vienuolika. Dešimtasis atminimo ženklas buvo įrengtas 2022 m. Sovaičių kaime, prie buvusios Žebrauskų sodybos, šalia kurios žuvo Viekšnių kuopos vadas Konstantinas Stelingis-Daugis bei kuopos žvalgas Benediktas Pukinskas-Jūreivis. Jame taip pat įrašytos septynių Maigų miško masyve ir aplinkinių kaimų apylinkėse žuvusių partizanų pavardės.
Rajone partizanavo ir ukrainietis
Prie šį rugpjūtį įrengto vienuolikto atminimo ženklo prisidėjo ir viešoji įstaiga „Ukrainos namai“, nes vienas iš juo pagerbtų žuvusiųjų buvo ukrainiečių tautybės partizanas slapyvardžiu Ambo.
Visuomenininkas, partizanų atminimo įamžinimo projektų iniciatorius Kęstutis Sidabras „Santarvei“ pasakojo: „Apie jį žinoma tiek, kad galimai jo pavardė yra Frolovas, o partizanauti jis pradėjo dar 1945 metais, kai mūsų krašte dezertyravo ar dėl ligos pasitraukė iš Sovietų armijos. Žinoma, kad jis netoli Platelių prisijungė prie Jakumo būrio, užsitarnavo pasitikėjimą ir net buvo paskirtas Žemaičių apygardos Alkos rinktinės štabo viršininku. Ambo žuvo 1947 metų rugsėjo 18 dieną, kai su partizanais ėjo šiuo keliu ir juos pamatė nuo Židikų atvažiuojantys sovietų kariai. Partizanai bandė slėptis, du iš jų sugebėjo pabėgti, o ukrainietis buvo apsuptas. Iš už nugaros priartėjęs kareivis metė granatą ir partizanas žuvo.“
Neaišku, kur palaidotas žuvęs ukrainietis partizanas. Viena iš versijų, kad tame miške, kur pastatytas atminimo ženklas, tačiau ten gali būti palaidotas ir kartu su juo iš Sovietų armijos dezertyravęs ir partizanavęs Antanas Daunoras, įrašytas atminimo ženkle Sedos girioje.
Pagerbė lietuvius partizanus
Atminimo ženkle įamžintas ir dar dviejų už Tėvynės laisvę žuvusių partizanų atminimas. Vienas iš jų – Viliotės kaimo gyventojas Juozas Buta, kuris žuvo 1947 metų birželio 4 d.
Pasak K. Sidabro, čia vyko šeimos drama – J. Butos giminaitis buvo užverbuotas saugumo, atėjusį partizaną jis nugirdė ir iškvietė sovietų garnizono (įgulos) karius. Pagal žinomą versiją, nenorėdamas pasiduoti į nelaisvę, partizanas nusišovė.
„Trečias pagerbtas partizanas yra Akavickas Adomas-Šoferis, žuvęs Sedos girioje 1951 metų rugsėjo 16 d. Žinoma, kad jis partizanavo nuo 1944 metų Alberto Jašmonto būryje, 1951 metais jau siautėjo agentai provokatoriai, kurių užduotis buvo susekti ir, esant progai, likviduoti pavienius likusius partizanus. Šis partizanas ir buvo nušautas prie Sedos girios, daugiau jo žūties detalių nežinoma“, – sakė K. Sidabras.
Didžiąją dalį medžiagos apie šiuos, kaip ir kitus Mažeikių krašto partizanus, surinko amžinybėn išėjęs muziejininkas Algimantas Muturas.
Prižiūri seniūnijos ir visuomenininkai
Mažeikių rajono Savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir paveldosaugos skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Končiutė-Mačiulienė, laikinai einanti skyriaus vedėjo pareigas, „Santarvei“ sakė, kad atminimo ženklo, prie kurio įrengimo prisidėjo ir Židikų seniūnija, pristatymas visuomenei bei jo pašventinimas numatytas antroje rugsėjo pusėje.
„Vien atminimo ženklų įrengimu neapsiribojama. Ženklus prižiūri seniūnijos, jau tapo tradicija, kad rudenį grupė visuomenininkų su istorijai neabejingais žmonėmis, juos sutvarko, nuvalo. Lapkričio 1-ąją prie jų visada uždegamos atminimo žvakelės, kurios primena, kad partizanų kova už laisvę neužmiršta“, – sakė „Santarvės“ pašnekovė.
Šiuo metu centrui teikti dokumentus dėl naujų atminimo ženklų neplanuojama. Ir vis tik, K. Sidabro teigimu, nepagerbtų žuvusių partizanų dar yra. Tai ir Skuodo rajone veikęs Bizūno būrys, kurio žmonės žuvo 1948 m., jame partizanavo broliai Liutikos iš Dautarų. Jie yra perlaidoti, tačiau šių penkių partizanų žuvimo vieta neįamžinta. Taip pat neįamžintas Stepono Paulausko partizanų būrio atminimas – jie partizanavo Sedos ir Plinkšių apylinkėse, žuvo Telšių rajone. Ženklo reikėtų stambaus Ukso partizanų būriui atminti, jis veikė Ramoniškių, Svirkančių ir Kapėnų apylinkėse bei buvo sunaikintas 1945 m. vasarą.
Nuotr. iš rajono Savivaldybės administracijos archyvo
