Sutvarkyta Židikų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Jei lygintume atsinaujinusią Židikų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią su ankstesne, didžiausias į akis krintantis skirtumas būtų stogas – senoji bažnyčia buvo uždengta skiedromis, dabar nuo kritulių pastatą saugo ilgaamžė plieninė skarda.
Bažnyčia sutvarkyta Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu. Konservavimo, restauravimo, avarijos grėsmės pašalinimo, remonto darbai baigti prieš kelias savaites.

Finansavo keli šaltiniai

KIC techninės priežiūros projekto vadovas Zigmas Arcišauskas vardijo pagrindinius tvarkybos darbus. „Susidėvėjusi medinių skiedrų danga buvo pakeista ilgaamže plienine, tamsiai pilkos spalvos skarda. Kadangi skiedrų stogo danga nėra ilgaamžė, buvo nuspręsta stogą dengti šia skarda, taip ilgam apsaugant bažnyčią ir į objekto vertingąsias savybes įtrauktą stogo medinę konstrukciją nuo drėgmės. Taip pat restauruoti bažnyčios bokšteliai su kryžiais, pagrindinio šiaurės pusės fasado medinis frontonas. Be to, sutvarkyta bažnyčios elektros instaliacija ir apšvietimas, įrengtos apsauginės priemonės: žaibosauga, priešgaisrinė signalizacija, apsauginė signalizacija“.

Židikų bažnyčios tvarkybos darbai vyko 2023–2024 m. Jie finansuoti Kultūros ministerijos administruojamos paveldotvarkos programos lėšomis, taip pat Mažeikių rajono savivaldybės administracijos bei Židikų Šv. Jono Krikštytojo parapijos lėšomis. Prie šių darbų finansavimo prisidėjo ir AB „ORLEN Lietuva“.

Pastatyta XIX a. pradžioje

1785 m. Abiejų Tautų Respublikos valdovas Stanislovas Augustas dovanojo Židikus iki tol miestelį valdžiusiam Žemaitijos kaštelionui Antanui Gelgaudui.
1819 m. jo sūnaus, dvarininko Mykolo Gelgaudo, lėšomis senosios medinės bažnyčios vietoje pradėta statyti dabartinė mūrinė. Bažnyčios stogas iš pradžių buvo dengtas šiaudais, šiaurinėje pusėje pastatytas didelis medinis kupolas (bokštas).

1824 m. miestelyje kilus gaisrui, sudegė altarijos sodyba, špitolė, varpinė, susilydė varpai, išdegė bažnyčios vidus, buvo sunaikinti altoriai, paveikslai, vargonai.
Tais pačiais metais imtasi bažnyčią tvarkyti: pradėtas dengti naujas stogas – dabar jau čerpėmis, o kitais metais suremontuotas bažnyčios vidus. Šiauriniame fasade vietoje vieno buvo įrengti du dideli mediniai bokštai, apkalti lentomis ir baltai nudažyti, virš jų – raudonai dažyti stogeliai iš gontų su mažais kupolais ir geležiniais kryžiais. Bažnyčios viduje perdengimas apkaltas lentomis, jos grindys išklotos plytomis klebono Pranciškaus Butkevičiaus ir parapijiečių lėšomis.

1830 m. Kuršo žemvaldys baronas Sakenas bažnyčiai padovanojo dvylikos registrų vargonus. 1836 m. žemaičių vyskupo Juozapo Arnulfo Giedraičio įsakymu iš Telšių parapinės į Židikų bažnyčią buvo perduoti du seni raižytinio darbo altoriai.

M. Valančiaus konsekruota bažnyčia

Bažnyčia ir toliau buvo tvarkoma, gražinama: vietoje nugriautų dviejų medinių bažnyčios bokštų pastatyta varpinė, paauksuoti visi altoriai ir pan.
Suremontuotą ir išpuoštą bažnyčią 1862 m. konsekravo vyskupas Motiejus Valančius. Beje, tai ne vienintelė žinoma asmenybės, susijusi su Židikų bažnyčia. 1900 m. pastatytoje naujoje medinėje klebonijoje nuo 1915 iki 1930 m. gyveno lietuvių literatūros klasikė ir pedagogė Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana.

1940–1944 m. tuometinis Židikų parapijos klebonas Vaclovas Martinkus šalia bažnyčios pastatė dviejų aukštų mūrinę kleboniją, kuri sovietmečiu buvo nacionalizuota ir paversta ligonine. Bažnyčios pastatui pasisekė labiau – jis visą laiką išlaikė savo pagrindinę paskirtį.

Parengė Asta ŠILAITYTĖ

Reklama: Hager