Šią vasarą iškilmingai peržengiau ribą, kai valstybė, atsidėkodama už kelių dešimtmečių indėlį į jos ekonomiką, kultūrą, švietimą ir kitą progresą, pagaliau prisiėmė įsipareigojimą rūpintis manimi labiau nei iki šiol rūpinosi.
Neblogai suraičiau? Gražiai pavadinau pensinį amžių? Aha.
O kai pabandžiau išsiaiškinti, kada pensininkus ir šiaip vyresnio amžiaus žmones Lietuvoje buvo pradėta vadinti senjorais, patyriau fiasko. Niekur nėra įvardyta to pirmojo šaltinio, to postūmio, kaip ir priežasties, kodėl senas žmogus Lietuvoje dabar senjoras, o ne koks nors lordas ar feodalas (istoriškai visos šios sąvokos – sinonimai).
Radau net seną mokslinį straipsnį, kuriame analizuojami žiniasklaidos tekstai ir bandoma teigti, kad pensininkas – žodis su negatyviu atspalviu – mat primena, kad asmuo yra visuomenės išlaikytinis. Kitame esė perskaičiau: „Mūsų pensininkai, neturėdami oraus gyvenimo, nori bent oraus pavadinimo…“
Vaje, vaje, kur link mes plaukiame?! Kur bangos neša tą laivelį, kai kurių kritikų vadinamą itin kritiškai?
Dirbti 40 metų, kad būtum kaip nors išlaikomas/palaikomas X metų – tai žeminantis reikalas?! O juk X – tikrai ne tiek metų ir mėnesių, kiek jau investuota. Galiausiai, ženklas, kad gauni pensiją, – žmogų paniekinantis faktas?! Kažkokia stigma, kurią nemalonu pripažinti, prisipažinti?
Kartais man atrodo, kad marga kaip genys visuomenė pastaruoju metu masiškai vartoja kažką tokio, kas gimdo netikėtas ir nelauktas efemeriškas bei fantasmagoriškas idėjas. O paskui ginčijasi iki absurdo dėl visokių naujų tabu ir eufemizmų. Lyg visomis šiomis nesąmonėmis žmonės stengtųsi kaip nors užimti savo galvas ir laiką, likusį iki, dovanokite, pensijos.
Pažįstu nemažai žmonių, kurie krūpčioja nuo žodžio „senjoras“ ar „senjora“ ir sako, kad geriau būti dieduku ir bobute nei Ispanijos grandu.
„Eurostat“ statistinėmis prognozėmis, 2060 m. Lietuvoje bus 2,5 mln. gyventojų, iš jų daugiau nei 800 tūkst. pensininkų. Taigi, kas trečias(a) – senjoras ar senjora.
O gal tai neurolingvistinis programavimas? Tikslas – nukreipti ir perkelti mus į pietus? Nes ko dabar visi lietuviai veržiasi į Ispaniją – žiemas, rudenis, šaltus pavasarius gyvena ten, o paskui grįžta namo? Trumpam. Kaip paukštukai.
Matyt, lietuviškai pensijai užsidirbti. Kad būtų tikri senjorai.
