Nuotr. iš redakcijos archyvo
lankydami kapus, degame žvakutes, mintimis nuglostome Anapilin išėjusius artimuosius, draugus, pažįstamus ir nevalingai nugrimztame į monologą apie mirties ir gyvenimo prasmę. Vis ieškome teisingiausio atsakymo į klausimą – kas yra mirtis, kuri geba taip galingai savo skausmu priblokšti liekančiuosius, kuri pareikalauja labai daug stiprybės ir realaus gyvenimo laiko, kad įgytume naujo gebėjimo – „gyventi toliau“?
});
Gyvename. Bet jau nepamainomai kitaip – užgrūdinti skausmo. Ir klausimas apie mirties bei gyvenimo prasmę niekur nedingsta. Neretai mintys kaip piktžolės dygsta kartu su pamąstymais: ar viską, ką galėjau, padariau? Ar tinkamai išlydėjau anapus išeinantį?..
Atsakymų į šiuos klausimus bandėme ieškoti su Birute Ambložieje, Lietuvoje dar mažai žinomos profesijos – gedulingų apeigų, laidotuvių vedėja.
Apie save ir savo...
Laikraščio elektroninę versiją gali skaityti tik prisijungę ir prenumeratą turintys vartotojai.
Jeigu esate mūsų prenumeratorius, prisijunkite su savo prisijungimo duomenimis, kuriuos gavote atlikę apmokėjimą arba kuriuos jums suteikė redakcija.
