Pirmajai ir seniausiai Mažeikių miesto mokyklai – Merkelio Račkausko gimnazijai – lapkričio 11 dieną sukako 105-eri metai.
Šia proga gimnazijos bendruomenė surengė šventinę konferenciją, kurioje dabartiniai ir buvusieji gimnazijos bendruomenės nariai svečius džiugino meniniais pasirodymais, apžvelgė mokyklos istoriją, alumnai pasakojo apie savo pasirinkimus, pasiekimus ir negailėjo linkėjimų dabartiniams gimnazistams.
Pirmieji mokslo metai prasidėjo lapkritį
Dabartinės gimnazijos ištakos – Lietuvai nelengvi ir neramūs laikai, 1918–1919 metai, kai ką tik buvo atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė, pasibaigęs Pirmasis pasaulinis karas. Tuo pat metu dar vyko nepriklausomybės kovos su bolševikais, bermontininkais, lenkais.
Ir vis dėlto Mažeikiuose buvo galvojama apie mokslo svarbą: 1919 metų rugpjūčio 18 dieną įvyko Mažeikių valsčiaus gyventojų susirinkimas, kuriame buvo išrinkta komisija aukštesniajai mokyklai įsteigti. Netrukus taip ir padaryta – mokinių tėvų lėšomis Geležinkelio valdybos išnuomotame pastate pradėjo veikti Mažeikių vidurinioji keturklasė mokykla. Jos direktoriumi paskirtas Petras Bimba.
Po stojamųjų egzaminų į pirmą klasę buvo priimta 30 mokinių, į antrą – 24. Juos mokė 5 pedagogai.
Tų pačių metų lapkričio 11-ąją mokykla buvo pašventinta ir prasidėjo mokslo metai.
Istorija, geografija, dailyraštis, lietuvių ir vokiečių kalbos, piešimas, dainavimas, aritmetika, geometrija, gamtos mokslai, tikyba – tokie dalykai buvo dėstomi pirmaisiais Mažeikių viduriniosios keturklasės mokyklos gyvavimo metais.
Dėkojo darbščiai gimnazijos bendruomenei
Įvairių laikmečių išbandymus įveikusios Merkelio Račkausko gimnazijos 105-ąjį jubiliejų šiandieninė mokyklos bendruomenė paminėjo Mažeikių kultūros centro Didžiojoje salėje – čia pirmadienį buvo surengta šventinė konferencija.
Ją pradėdama gimnazijos direktorė Asta Žukauskienė sakė, kad 105-ių metų kelias simbolizuoja ilgą ir nepaprastą mokyklos istoriją.
„Joje buvo visko: ir skausmo, ir džiaugsmo, ir neramių minučių, ir begalinio pasididžiavimo savo gimnazija, savo miestu. Daug įvykę. Ir vyksta dėl to, kad čia dirbo, dirba, mokėsi ir mokosi Mažeikių žmonės, kurie gimnazijai linki ilgų, džiugių, sėkmingų ir prasmingų dienų“, – kalbėjo direktorė.
Ji dėkojo kantriai dirbantiems ir visą savo meilę bei žinias mokiniams atiduodantiems mokytojams, mokinių tėvams, kurie savo vaikus palaiko ir namuose jiems kuria saugią aplinką. Ir smalsiems, atkakliems, kartais klystantiems ir iš savo klaidų besimokantiems gimnazistams.
„Ačiū už tai, kad šiandieninę gimnazijos istoriją kuriame kartu“, – dėkojo A. Žukauskienė.
Gimnazijos jubiliejuje dalyvavo Savivaldybės merė Rūta Matulaitienė bei vicemerė Živilė Undraitienė, kuri ir pati baigė šią mokyklą.
Graži aplinka ir gera atmosfera – ne duotybė
Merkelio Račkausko gimnazijos tarybos pirmininkė Rita Jonaitienė teigė, kad jos šeimą ir gimnaziją jungia jau dvidešimties metų istorija: gimnazijoje mokėsi vyriausioji dukra, sūnus, o dabar šią mokyklą lanko dvi jauniausios dukros.
„Drąsiai galiu sakyti, kad per tą laikotarpį mokykla įgijo mūsų, tėvų, pasitikėjimą. Mačiau, kaip gimnazija augo, tobulėjo, keitėsi ir gražėjo ne tik išoriškai. Keitėsi visa mokymo bei mokymosi aplinka. Visa tai tam, kad jūs, gimnazistai, galėtumėt gerai jaustis.
Graži aplinka, gera atmosfera nėra savaiminė duotybė. Tai yra kuriama, dėl to dirbama – tam įdedama širdies, laiko“, – mintimis pasidalijo R. Jonaitienė.
Visą dieną kultūros centre vykusiame šventiniame renginyje dalyvavo ir kitų rajono mokyklų atstovai, anksčiau joje dirbę mokytojai, kurie dabar yra išėję į užtarnautą poilsį, skirtingais metais gimnaziją baigusieji alumnai.
Susirinkusieji klausėsi ir stebėjo gimnazijos šokėjų ir teatro trupės, merginų ansamblio „Incanto“ ir vaikinų ansamblio „Bros“ pasirodymus.
Antrojoje konferencijos dalyje abiturientai Elzė Galdikaitė, Konstancija Kėvišaitė, Lukas Janušas ir Jurgis Vaitkus skaitė pranešimus, kuriuose apžvelgė gimnazijos istoriją, jos patirtus išbandymus, pasiekimus skirtingais laikmečiais.
Sėkmės istorijomis dalijosi alumnai
Savo sėkmės istorijomis – ir nuotoliniu būdu, ir gyvai dalyvaudami konferencijoje – dalijosi skirtingų laidų alumnai: nuo 1960 metais šią mokyklą baigusio fiziko, habilituoto fizinių mokslų daktaro Alberto Laurinavičiaus, 2013-iųjų metų alumno, inžinieriaus, aviatoriaus Pijaus Poškaus, iki Roko Slančiausko, kuris gimnaziją baigė šiemet ir dar tik penkis mėnesius Vilniaus universitete studijuoja politikos mokslus.
Apie Edgarą Narkų, buvusį gimnazijos mokinių prezidentą, jo sumanytas ir su bendraminčiais įgyvendintas iniciatyvas „Santarvė“ rašė ne kartą. 2021 metais gimnaziją baigęs mažeikiškis šiuo metu Paryžiuje, „Sciences PO“ universitete, siekia magistro laipsnio finansų ir ekonomikos srityje.
Su konferencijos dalyviais vaikinas sveikinosi nuotoliu.
Pasak E. Narkaus, mokslas, švietimas, bendruomenė yra tos vertybės, dėl kurių jis ir jo mokslo draugai pasirinko šią gimnaziją.
Kas mokykloje išmokta, patirta, padeda kritiškai mąstyti bei vertinti visa, kas dabar vyksta.
„Manau, labai svarbu dalyvauti užklasinėje veikloje, olimpiadose, nepaisant to, kad galbūt ir nelaimėsi, neužimsi prizinės vietos. Svarbu tai, kad kiekvienas nuėjimas į konsultaciją, kiekvienas pokalbis su mokytoju praturtina mūsų žinias, sustiprina, tampi sumanesnis ir protingesnis nei buvai vakar“, – mintimis dalijosi E. Narkus.
Po mokyklos – į Pietų Korėją
Įdomus ir 2007 metais gimnaziją baigusios, o dabar Užsienio reikalų ministerijos Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono grupėje dirbančios Evelinos Grušaitės gyvenimo kelias, kuriuo ji pasuko po mokyklos baigimo.
Mažeikiškė nuo vaikystės domėjosi Azija, o būdama paauglė ir dar mokydamasi gimnazijoje atrado Pietų Korėją – ėmė domėtis, skaityti apie šią šalį, kalbą, panoro išmokti pasakyti vieną kitą frazę. Bet Evelina nesitikėjo, kad, atrodytų, vienadienis polėkis nuves į Korėją studijuoti šios šalies kalbos ir literatūros.
Baigdama bakalauro studijas, E. Grušaitė vis dėlto nutarė grįžti į Lietuvą. Ji gimnazijos renginio dalyviams sakė, kad ne kur kitur, o gimnazijoje įgijo tvirtą patriotiškumo, pilietiškumo jausmą.
„Ėmiau galvoti, kad esu lietuvė, atstovauju Lietuvai ir norėčiau dirbti savo šaliai. Užgimė noras nutiesti savotiškus tiltus tarp Lietuvos ir Pietų Korėjos, o gal ir tarp Lietuvos bei Azijos“, – kalbėjo E. Grušaitė, kuri sugrįžusi į gimtąją šalį dar porą metų mokė anglų ir korėjiečių kalbų.
O dabar ji Vilniaus universitete siekia tarptautinių santykių ir diplomatijos magistro laipsnio, dirba Užsienio reikalų ministerijoje, yra atašė rangą turinti diplomatė.
„Linkiu visiems didžiulės drąsos imtis to, kas „prie širdies“, kas priimtina. Rinkitės laisva širdimi, būkite drąsūs ir labai norėkite“, – gimnazistams sakė alumnė.
Nuotr. Algirdo VILKO ir iš Savivaldybės administracijos archyvo
