Nuo sausio 1 dienos įsigaliojančios naujos pieno perdirbimo taisyklės, kuriose numatoma griežtesnė atsakomybė už parduodamo pieno kokybę, sukėlė žemdirbių aistras. Pasigirsta spėjimų, kad valdininkai pataikauja rusams ir pieno perdirbėjams.
NUMATYTA
NUOSKAITŲ SISTEMA
Žemės ūkio ministerija, komentuodama naujoves, pabrėžia, kad keisti pieno supirkimo taisykles tapo būtina, nes šiemet padaugėjo pieno, užteršto inhibitorinėmis medžiagomis. Ši problema ypač paaštrėjo, kai vasarą Rusijos Federacijos atsakingos tarnybos sustabdė kai kurių įmonių pieno produktų importą iš Lietuvos. Į Rusijos nemalonę patekusiai Mažeikių pieninei iki šiol neatnaujintas eksporto leidimas.
Pieno gamintojai ypač nuogąstauja dėl numatytų nuoskaitų, griežtų sankcijų. Iki šiol piene radus inhibitorių, buvo taikoma sankcija jo kurį laiką nebepirkti. Tačiau kai tik tyrimai pagerėdavo, pieno supirkimas būdavo atnaujinamas.
Naujose taisyklėse numatomos nuoskaitos už blogą pieną gali siekti nuo 10 iki 40 proc. Be to, atsekus pieno gamintoją, iš kurio nupirktas pienas su inhibitoriais sugadino visą pienvežio talpykloje esantį pieną, supirkėjas turi teisę gamintojui už jį nesumokėti. Pieno gamintojams gali tekti kompensuoti žalą už sugadintą pieną.
ŽALIAVA GALI PIGTI
Žemdirbiai baiminasi, kad nuoskaitų sistema suteiks pieno perdirbėjams galimybę atpiginti žaliavą.
Tokius nuogąstavimus rajono ūkininkai išsakė ir praėjusią savaitę vykusiame susirinkime, kuriame dalyvavo Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Andriejus Stančikas bei AB „Pieno žvaigždės“ filialo Mažeikių pieninės atstovai.
„Aistros dėl naujų taisyklių kilo ne dėl to, kad pieno gamintojai norėtų parduoti blogą pieną, o dėl to, kad atsiras pagrindas dėl nuoskaitų atpiginti žaliavą. Nesąžiningi supirkėjai tuo gali pasinaudoti“, – teigė ūkininkai.
A. Stančikas informavo, kad ūkininkus ginančių institucijų – Pieno gamintojų asociacijos, Žemės ūkio rūmų atstovai šiuos nuogąstavimus išsakė Pieno tarybos posėdyje, pieno gamintojų susirinkime, kai buvo aptariamos naujos pieno supirkimo taisyklės. Anot jo, žemės ūkio ministro įsakymas, kuriuo patvirtintas naujas dokumentas, galbūt kažkiek ir skubotas.
ORIENTUOTASI
Į RUSIJOS REIKALAVIMUS
A. Stančikas neneigė, kad naujos pieno supirkimo taisyklės yra pritaikytos prie Rusijos teisės aktų, pagal kuriuos superkamame piene neturi būti nė pėdsako antibiotikų likučių, nors Europos Sąjunga tam tikras ribas leidžia. Anot svečio, gamtoje absoliutaus nulio nėra. Pavyzdžiui, žmogaus sveikatai kenkia švinas. Jo junginių yra gatvėse, tačiau mažas kiekis, todėl kenksmingo poveikio nėra.
A. Stančiko manymu, nedideli likučiai inhibitorinių medžiagų piene pavojaus žmogaus sveikatai taip pat nekelia.
„Šiandien turime žaisti pagal Rusijos užsakymą, nors situacija yra absurdiška ir politizuota“, – teigė svečias.
A. Stančikas įtaria, kad ne tik dėl kokybės problemų lietuviškai produkcijai užkertamas kelias į Rusiją – ji stengiasi apsaugoti savo gamintoją ir perdirbėją.
„Šiandien randami tetraciklino likučiai, kas bus ryt – nežinia. Visko galima prisigalvoti“, – replikavo svečias.
REIKIA GEROS ŽALIAVOS
Tačiau ir A. Stančikas, ir Mažeikių pieninės žaliavos supirkimo direktoriaus pavaduotoja Asta Vorienė pripažino, kad pieno kokybės problema mūsų šalyje aktuali. Dažniausiai pieno kokybės reikalavimams nusižengia smulkūs ūkininkai, stambieji turi geresnes sąlygas tiekti kokybišką pieną.
„Dabar į Lenkiją kasdien iš Lietuvos išvežama apie 400 tonų pieno. Tačiau lenkams reikia tik gero pieno, nes tik iš geros žaliavos galima pagaminti aukštos kokybės pieno produktus“, – akcentavo A. Stančikas.
Anot asociacijos tarybos pirmininko, kokybė nukenčia ir dėl to, kad trūksta žaliavos ir perdirbėjai į kokybę neretai per mažai kreipia dėmesio.
A. Vorienė tokius kaltinimus atmetė. Anot jos, praėjusiais metais „Pieno žvaigždės“ išleido 1,3 mln. litų vien tik inhibitoriams nustatyti skirtai įrangai.
NE TIK BAUSTI,
BET IR SKATINTI
Sediškė Ilona Padervinskienė, kiti ūkininkai teigė nenusistatę prieš nuoskaitas, nes vieni pieno gamintojai išleidžia nemažai pinigų rūpindamiesi pieno kokybe, kiti sugeba pieną sugadinti. Tačiau, anot ūkininkų, jeigu už blogą pieną baudžiama, už gerą turėtų būti taikomos priemokos.
Ir pieno gamintojams atstovaujantis A. Stančikas, ir pieno perdirbimo įmonės atstovė A. Vorienė su tuo sutiko. Buvo pastebėta, kad kai kurie supirkėjai pieno gamintojus skatina, už labai geros kokybės pieno kilogramą papildomai mokėdami iki 5 centų. Tačiau A. Stančiko ir A. Vorienės nuomonės sutapo ir dėl to, kad didžiausias efektas kokybei būtų, jeigu toks skatinimas siektų bent 15 centų.
SIŪLOMA STEIGTI
SPECIALŲJĮ FONDĄ
A. Stančikas pristatė Olandijoje taikomą apmokėjimo sistemą, skatinančią ūkininkus gaminti geresnės kokybės pieną. Priemokos už pieno kokybę jiems mokamos iš specialaus fondo, į kurį pinigus perveda visos pieno perdirbimo įmonės.
Pieno taryba, į kurią įeina ir pieno perdirbėjų, ir gamintojų atstovai, svarstė galimybę tokį fondą įkurti ir Lietuvoje. Į jį įmonės galėtų pervesti dalį nuoskaitų už pieno kokybę.
A. Stančiko duomenimis, iki šiol pieno perdirbėjai, taikydami nuoskaitas už pieną, per metus sutaupydavo apie 5 milijonus litų. Prognozuojama, kad sugriežtėjus reikalavimams, ši suma gali padvigubėti.
Pieno tarybos posėdyje nutarta prašyti Lietuvos pienininkystės nacionalinio komiteto parengti fondo sudarymo koncepciją, kurioje būtų numatytas fondo teisinis reglamentavimas, tikslai, finansavimo šaltiniai, administravimas.
„Pieno taryba turi tik patariamąjį balsą. Ar bus toks fondas, priklausys nuo pieno perdirbėjų ir gamintojų susitarimo“, – informavo A. Stančikas.
Sigito STRAZDAUSKO nuotrauka.: Anot A. Stančiko, ir kitose šalyse keliami dideli reikalavimai pieno kokybei.
