Praėjusiais metais Mažeikių rajono policijos komisariate buvo užregistruoti 368 pranešimai apie galimą smurtą artimoje aplinkoje. Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Daugiau nei metus galiojantis Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas gyventojams nekelia pasitikėjimo. Vis garsiau kalbama apie jo beprasmiškumą, nes smurto atvejų ne mažėja, o atvirkščiai, daugėja.
Smurtautojai jaučiasi nebaudžiami, todėl nesilaiko teismo nurodytų apribojimų, aukos savo skriaudėjams atleidžia ir toliau su jais gyvena.
Taip užsukamas užburtas ratas, iš kurio išeities nemato net pareigūnai. Jie teigia, kad prie kiekvieno nusikaltėlio policininko nepastatysi ir nusikaltimams už akių neužbėgsi.
Dažniausiai lieka laisvėje
Iš „Santarvės“ vykdytos mažeikiškių apklausos paaiškėjo: dauguma mano, jog daugiau nei metus galiojantis Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas neduoda tiek naudos kaip buvo tikėtasi. Smurtautojas būna sutramdomas tik tam kartui – dažniausiai sulaikomas dviem paroms, o vėliau jis grįžta į namus ir toliau muša savo artimuosius.
Apie tragiškai pasibaigusius atvejus, kai grįžę smurtautojai užmuša savo žmonas, viešai kalbama daugiau nei mėnesį. Vieni kaltina policininkus, kad laiku nesuteikė pagalbos, kiti – pačias aukas, nes jos ir toliau bendrauja su savo skriaudėjais, treti kalba apie priimto įstatymo beprasmiškumą.
Teisminė praktika rodo, kad dažniausiai bylos dėl smurto šeimoje baigiamos baudžiamaisiais įsakymais.
„Supaprastinto proceso tvarka tokia, kada yra neskiriama laisvės atėmimo bausmė, o taikomos kitos alternatyvos, tokios kaip viešieji darbai arba tam tikras laisvės apribojimas. Jei žmogus yra teisiamas pirmą kartą, tai galimybę iš karto taikyti laisvės atėmimą riboja ir įstatymas“, – paaiškino Mažeikių apylinkės teismo pirmininkė Violeta Erlickienė.
Ji neslėpė, kad būna atvejų, kai Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu naudojamasi ir savanaudiškais tikslais, norint išspręsti turtinius reikalus.
Tokių atvejų esą pasitaiko pradedant skyrybų procesą arba jam jau įsibėgėjus.
Užfiksavus smurtą artimoje aplinkoje, paprastai policijos pareigūnai ikiteisminį tyrimą pradeda dėl nežymaus arba nesunkaus kūno sužalojimo. Už tai numatyta griežčiausia bausmė yra laisvės atėmimas iki vienerių metų. Iki dvejų metų laisvės atėmimas gresia tiems, kurie nesunkiai arba nežymiai sužalojo mažamečius.
„Skirdamas bausmę teisėjas atsižvelgia į teisiamojo asmenybę ir kiekvienu atveju šią bausmę individualizuoja. Problemų dažniausiai kyla dėl teismo paskirtos bausmės vykdymo. Būna, kad smurtautojui uždrausta grįžti į namus arba artintis prie šeimos narių, tačiau jis to nepaiso.
Tokiais atvejais ir policija yra bejėgė, nes pareigūnai negali sukontroliuoti visų smurtautojų“, – sakė V. Erlickienė.
Kokias išeitis siūlo teisėsaugininkai ir kokia padėtis šiandien yra mūsų rajone, skaitykite antradienio „Santarvėje“.
Žmonės yra atitolę nuo dvasinių vertybių, nebeturi pagarbos vienas kitam, o šeimoje gyvena ne iš meilės o iš pareigos.
32 metai su žmona. Užauginti vaikai be muštynių.Skaitai ir nesupranti. Prekybos centruose lankausi tik šeštadieniais. Matau, kaip perka svaigalus šeimomis. Vakare prasideda išgėrimai ir snukių daužymai. Pirmadienį atsiprašinėjimai išsiblaivius. Ko nesidaužyti – juk ne šeima, ne žmona su vyru, o tik sugyventiniai. Sugulovai. Paleistuvystės ir alkoholio rezultatas.
Jei girta višagalvė, prisiplempusi už Didžiąją Pašalpą pigaus pūslinio alaus ar samagono cirkinasi normalu? tada ir gauna per snapą nuo tokio pačio girto pašalpinio slunkiaus sugulovo. Normaliose šeimose smurto atvejai vienetiniai.