Tai jau šeštas skenduolis šiemet Mažeikių rajone ir penktas šiltuoju metų laiku. Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Prie vandens turime būti atsargūs – liudija nelaimingų atsitikimų statistika.
Per dvi savaites nuskendo jau trečias Mažeikių rajono gyventojas – penktadienį iš Ventos ištrauktas dar vieno mažeikiškio kūnas.
Nuskendo Ventoje
Penktadienio pavakarę Naikių kaimo gyventojai pasigedo kaimyno R. N. Kaimynai pradėjo ieškoti dingusiojo ir Ventos upės pakrantėje rado sudėtus drabužius.
Pranešus policijai prasidėjo paieškos darbai ir šiek tiek po 22-os valandos iš upės buvo ištrauktas šešiasdešimtmečio R. N. lavonas.
Pareigūnai išorinių smurto žymių neaptiko. Pradėtas ikiteisiminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.
Tai jau šeštas skenduolis šiemet Mažeikių rajone ir penktas šiltuoju metų laiku. Tiek jis, tiek praėjusią savaitę Varduvos upėje nuskendusi moteris išėjo maudytis vieni.
Maudytis tik pasiruošus
Irena Vaicekavičienė, Savivaldybės aplinkos apsaugos, asmens ir visuomenės sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė, išskyrė tris didžiausias poilsiautojų klaidas, galinčias kainuoti gyvybę.
„Pirmiausia galima maudytis tik pažymėtose ar gerai žinomose vietose. Nepaisant to, negalima maudytis vienam ir visada reiktų pasirūpinti gelbėjimo priemonėmis. Ir jokiu būdu negalima maudytis apsvaigus. Tada atrodo, kad jūra iki kelių, ir nutinka daugybė nelaimių“, – vardijo I. Vaicekavičienė ir pridūrė, kad didžiausias mėšlungio pavojus atsiranda, kai į vandenį brendama sukaitus.
Gydytoja primena: į maudynių vietą reiktų visada eiti pasiruošus gelbėti skenduolius, tačiau gelbėti reikia mokėti, nes dažnai žūva ir patys gelbėtojai.
„Reikėtų turėti bent kokį pripučiamą ratą, o jei neturi, numesti žmogui šaką ar drabužį, už kurio galėtų įsikibti“, – patarė specialistė.
Kaip suteikti pagalbą
I. Vaicekavičienė įspėjo, kad ne visada saugu maudytis ir gerai pažįstamose vietose, ypač šokinėti į vandenį. Upių dugnas nuolat keičiasi, rieduliai juda, kiti vandens telkiniai senka, todėl padidėja galvos ir stuburo traumų grėsmė. Anot pašnekovės, šokinėti į vandenį galima tik specialiai pažymėtose vietose, nors pati specialistė pripažino, kad tokių Mažeikiuose nėra.
Dauguma žmonių, lankydami vairavimo kursus, išklauso ir pirmosios pagalbos kursą, todėl turėtų bent teoriškai žinoti pirmosios pagalbos principus, bet daugelis tai tiesiog praleidžia pro ausis. Todėl I. Vaicekavičienė juos dar kartą priminė.
„Pirmiausia reikia išpilti vandenį iš skenduolio plaučių. Tą padaryti reikia paguldžius jį ant šono ar persvėrus per kelią. Tik tada galima daryti dirbtinį kvėpavimą ir stengtis atkurti širdies ritmą. Primenu – du įpūtimai, penki paspaudimai,“ – kalbėjo I. Vaicekavičienė.
GYVYBIŠKAI SVARBI INFORMACIJA: Žmonės skęsta dėl vienos pagrindinės priežasties.Mažas lašelis vandens papuola į bronchus,automatiškai blokuojamas (išsijungia) smegenyse esantis plaučių oro įkvėpimo centras.Žmogus negali įkvėpti oro ir per 2 minutes uždusta.Jeigu nori gyventi, reikia žinoti KAIP ĮJUNGTI PLAUČIŲ ORO ĮKVĖPIMO CENTRĄ. Reikia 10 sekundžių apvirsti (žemyn galva), tik tada oro įkvėpimo centras įsijungs,galėsit įkvėpti oro kai vėl iškilsit į paviršių. Arvydas Damijonaitis
Gal I.Vaicekavičienei derėtų atnaujinti savo žinias,kurios jau labai pasenusios….?
„Nauji gaivinimo standartai pakeičia krūtinės ląstos paspaudimų ir dirbtinio kvėpavimo (įpūtimų) santykį gaivinimo metu. Dabar nustatyta, kad po 30 krūtinės ląstos paspaudimų daromi 2 įpūtimai. Paspaudimų greitis – mažiausiai apie 100 kartų per minutę, bet ne daugiau kaip 120 kartų per minutę, paspaudimų gylis – ne mažiau kaip 5 cm, bet ne daugiau kaip 6 cm; du įpūtimai neturėtų užtrukti ilgiau kaip 5 sekundes. Vaikams ir naujagimiams svarbu gaivinimo pradžioje atlikti įputimus, nes jie dažniau miršta ne dėl širdies veiklos, o dėl kvėpavimo sutrikimo.“
( šaltinis : sveikata.lt/straipsinis/dirbtinis-kvepavimas-nauji-standartai-lietuvoje-342)