„Man šimtą kartų smagiau gyventi kaip laisvam paukščiui, būti tiesiog veikėja ir važiuoti ten, vesti renginius tiems, kuriems noriu“, – prisimindama darbą Seime kalbėjo D. Meiželytė. Jono STRAZDAUSKO nuotr.
Savaitgalį mieste aidėjo „Bobų vasaroje“ besilinksminančių mažeikiškių šurmulys, šokančiųjų batų kaukšėjimas bei miestą išjudinusios dainininkės, renginių vedėjos Donaldos Meiželytės dainos. Jos koncertas – „Santarvės“ dovana mažeikiškiams, o ateities planais bei dabarties džiaugsmais dainininkė sutiko pasidalinti su skaitytojais, kurie nespėjo atvykti į šventę.
Traukia mažesnės auditorijos
Mažeikiuose jau ne pirmą kartą apsilankanti dainininkė „Santarvei“ pasakojo, kad būtent mažesniuose miestuose, kaimo vietovėse, uždaruose vakarėliuose ir kitose nedidelėse kompanijose jai labiausiai patinka koncertuoti.
„Gal tai nuskambės keistai ar neįtikinamai, gal pagalvosite, kad aš meluoju, bet man, bent jau šiuo metu, daug labiau patinka koncertuoti nedidelėse scenose. Nesijaučiu turinti tokį dievišką balsą, kad lipčiau ant didžiosios scenos ir kažką vaizduočiau. Ten ir taip yra pilna dainininkų, o man patinka bendrauti su žmonėmis, pamatyti, kaip jie gyvena“, – tikino pašnekovė.
D. Meiželytė pabrėžė, kad jai svarbiausia – natūralus bendravimas. Dainininkė sako esanti paprasta, o koncertuodama mažesnėse gyvenvietėse ir būdama tarp tokių pat paprastų žmonių ji puikiai jaučiasi ir pati.
Mėgaujasi laisve
Prakalbus apie Seime praleistus metus dainininkė atviravo, kad toks darbas jai buvo per sunkus ir reikalavo per didelės atsakomybės.
„Galiu pasakyti, kad iš prigimties esu tinginė. Mokslininkai yra nustatę, kad žmogus darbui nesutvertas ir per parą jis gali dirbti keturias valandas, o likusį laiką tik imituoti, kad dirba. Pritardama, kad produktyviai galima dirbti tik keturias valandas per parą, galiu pasakyti, kad darbas Seime nuo ankstyvo ryto iki vakaro man buvo per daug įtemptas“, – teigė dainininkė.
Ji pasakojo nieko nemėgstanti daryti šiaip sau, todėl, pasak pašnekovės, kad ir nelabai matoma perfekcionisto gyslelė ją skatinanti daryti tai, kas labiausiai prie širdies.
Nors D. Meiželytė įsitikinusi, jog eidami balsuoti, besidomėdami šalyje vykstančiais procesais ar išreikšdami nepasitenkinimą valdininkais politikoje dalyvaujame kiekvienas, tačiau apie grįžimą į Seimą ji sako negalvojanti.
„Man šimtą kartų smagiau gyventi kaip laisvam paukščiui, būti tiesiog veikėja ir važiuoti ten, vesti renginius tiems, kuriems noriu. Dabar turiu visišką pasirinkimo laisvę ir esu dėl to be galo laiminga. Kartais, pastebėjusi kokius taisytinus dalykus, kreipiuosi į Seimo narius, o kada matau, jog mano klausimais domimasi, suprantu, kad ir be manęs viskas eina į priekį“, – šmaikštavo buvusi parlamentarė.
Ji pabrėžė: nors ir turėjusi leidimą, slaptų dokumentų specialiai skaityti nėjo, tačiau pasibaigus kadencijai žino daug daugiau nei žinojo iki tol. Tuo ir buvo naudingas darbas Seime.
Dėmesio ir energijos netrūksta
Scenoje energija bei gera nuotaika trykštanti dainininkė, paklausta, kur slypi jos energingumo šaltinis, akimirksniu atsakė, kad šėlti scenoje užveda klausytojų palaikymas ir šypsenos. Tačiau dainininkė pabrėžia – namuose esanti visai kitokia.
„Koncertuose išsišoku, išsidainuoju, o po savaitgalio namuose būnu tyli, rami kaip kiaunė. Tada ilsiuosi, tvarkausi kambarius, medituoju, tvarkydama buitį“, – tikino dainininkė.
Pašnekovė įsitikinusi, kad dėl tinkamo energijos paskirstymo kiekviena darbo diena jai yra kaip šventė.
Nors D. Meiželytė ir sutinka, kad prie koncertų, renginių organizavimo reikia padirbėti iš anksto – ruošiant scenarijus, planuojant veiklą, tačiau yra įsitikinusi, kad palyginus su kitais darbais, toks užsiėmimas nėra sunkus, tik reikalauja daugiau gebėjimų.
O kaip dėl žurnalistų dėmesio? Jo D. Meiželytei netrūko niekad, o ir ji pati sako noriai sutinkanti pabendrauti su spaudos atstovais ir kitais, besidominčiais jos gyvenimu.
„Aš dažniausiai prašau, kad žurnalistai man atsiųstų klausimus, o tada aš pirmiausiai ištaisau jų klaidas, padarau, kad klausimai logiškai skambėtų ir tik tada į juos atsakau. Tada jau mano interviu galima dėti tiesiai į žurnalus, laikraščius, nes praktiškai korektūros ar stiliaus klaidų taisyti daugiau nereikia“, – sakė žurnalisto išsilavinimą įgijusi pašnekovė, juokaudama, kad vien dėl to su ja daryti interviu turėtų būti vienas malonumas.
Pašnekovė teigė pastebėjusi, kad jau ne pirmus metus susidaro toks vaizdas, jog jeigu nėra kam televizijoje pakalbėti, tai tada pakviečia Donaldą.
„Dabar gal aš kažkiek subrendau ir bet kokia tema kalbėti nebeinu. Kitos temos būna tokios „neskanios“, kad nei pačiai jų komentuoti, nei tautos kiršinti nesinori“, – pastebėjo šventės viešnia.
Atrado naują hobį
Nors pašnekovė ir tikino užsiimanti veikla, kuri nereikalauja itin didelių pastangų, tačiau pailsėti ir turiningai praleisti laiką gamtoje niekada neatsisako. Šią vasarą poilsiaudama kaime ji atrado ir naują užsiėmimą.
„Mano naujas atradimas – medaus sukimas. Vasarą šeimos draugui prireikė pagalbos, todėl nusprendėme jam padėti ir praktiškai visą vasarą sukau medų. Dabar jau žinau, kokius ir kokios talpos indus reikia pirkti medui sandėliuoti, koks turi būti medaus vandeningumas ar kilogramų kiekis litre, kaip prižiūrėti avilius, paruošti juos žiemai“, – patirtimi dalijosi moteris.
Nors ji ir pasakojo prie pačių bičių nėjusi, tačiau bitininkų namelyje tikino darbavusis iš peties. Pašnekovė pasigyrė, kad bendromis jėgomis išsukta 700 kilogramų medaus.
„Už darbą gavau ir dovanų, o pačios sukto medaus dar ir nusipirkau. Juk kaip fainai turėti savo produktą, kada žinai, jog steriliai viską darei, čiupinėjai kiekvieną korį, kiekvieną bitutę ant klevo lapelio išskraidina iš bitininko namelio į lauką“, – džiaugsmu dalijosi pašnekovė.
Ji neskubėjo prognozuoti, ar atrastasis užsiėmimas žavės ir toliau, o kalbėdama apie ateities planus prasitarė, kad norėtų sukurti šeimą.
„Norisi turėti legalią šeimą, bet žinote, tada reikia kelti vestuves, porą metų dirbti, kad joms susitaupytum, o taip ir senatvė ateis“,– juokavo pašnekovė, pridurdama, kad ateities planuose – ir kelionės po svečias šalis.
Linkėjo daugiau žalumos
Apie Mažeikius gerą įspūdį susidariusi dainininkė sakė, kad čia gyvena malonūs žmonės, o kada su jais elgiamasi žmoniškai, tai ir sulaukiama to paties.
Atsisveikindama su Mažeikiais dainininkė linkėjo paskubinti daugiabučių namų renovaciją bei apsodinti miestą žaluma.
„Nieko nemeluodama ir nevyniodama į vatą galiu pasakyti, kad Mažeikiai iš pažiūros – dirbtinis miestas, kažkuriuo metu sukurtas ir pastatytas iš reikalo. Todėl ir pati Mažeikių architektūra nykoka. Aš labai linkėčiau mažeikiškiams miestą apsodinti žaluma, kad užaugę medžiai bent kiek pridengtų tas pilkas sienas. Aišku, po renovacijos pastatai atrodys kitaip, todėl ir ją gerai būtų paskubinti. Tada ir pats miestas bus linksmesnis“, – tikino dainininkė, apibendrindama, kad tokie žingsniai miesto gražinimo link padės jam atsiplėšti nuo tarybinio mūro, nuo tos niūrios architektūros.
apie Mažeikių architektūrą Donalda labai tiksliai pasakė, bet pačiai Donaldai reikėtų, jeigu ji save laiko dainininke, repertuarą atsinaujinti…kiek metų tą patį per tą patį rėke…