Pamazgų duobė – amžiaus problema?

Sigito STRAZDAUSKO nuotraukos

Jau kelerius metus tęsiasi nesutarimai ir pykčiai tarp senamiestyje esančių nuosavo ir daugiabučio namų gyventojų.
Nesantaikos priežastis – netvarkingas lauko tualetas ir pamazgų duobė. Gyventojų teigimu, nuotekos iš netvarkingo lauko tualeto patenka į šalia esantį žemės sklypą, todėl jis tapo nenaudojamas.
Kaimynams kol kas negali padėti nei politikai, nei kiti valdžios atstovai. O įstatymai palankesni daugiabučio namo gyventojams – niekas jų negali priversti jungtis prie centralizuotų tinklų, nugriauti lauko tualeto ir užversti pamazgų duobės.
Joana ir Julius Navardauskai teigia jau dvidešimt metų kenčiantys baisią smarvę, nes ant jų sodybos sklypo ribos stovi lauko tualetas ir pamazgų duobė, kuriais naudojasi Urvikių gatvės pirmojo daugiabučio namo gyventojai. Pora tvirtina: iš tualeto ir pamazgų duobės srūvančios srutos teršia jų žemę. Todėl beveik trimis arais žemės jie negalintys naudotis.
Navardauskai, siekdami bent kiek atsitverti nuo kaimynų tualeto, pasodino medžių ir krūmų, tačiau žemė po jais esanti nederlinga, augalai vysta ir ruduoja…
Norėdami nors kažką užsiauginti savo sklype Navardauskai kone kasmet priversti pirkti juodžemio ir atnaujinti srutomis užterštą dirvožemį.
Pasak šeimininkų, negelbėjo ir tai, kad pastaraisiais metais tualeto ir pamazgų duobės yra išvalomos, jų turinys išvežamas du kartus per mėnesį.
„Smarvė vis tiek išliko, vasarą negalime nė lauke pasėdėti.  Be to, srutos kaip plūdo į mūsų žemę, taip ir tebeplūsta, ypač po lietaus, pavasarį ir rudenį. Srutų net į malkinę patenka – jomis persisunkia malkos“, – bėdas „Santarvei“ vardijo J. Navardauskienė.
Apie tvyrantį tvaiką kalbėjo ir kiti šalia gyvenantys kaimynai – vėjui papūtus, tenką gerokai nosį paraukyti.

Visą straipsnį skaitykite ketvirtadienio laikraštyje.