Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Kultūros centro direktorė Krista Kinčienė mini savo kultūrinės veiklos 50-metį. Per tuos metus nueitas ilgas ir prasmingas gyvenimo kelias. Sutikta daug įvairiausių žmonių, surengta begalės renginių, sulaukta daugybės padėkų, įvertinimų.
Apie visa tai ir dar daug ką K. Kinčienė ruošiasi papasakoti rytoj – jubiliejiniame savo kultūrinės veiklos vakare „Kelias…“
Nelabai nustebau, kai K. Kinčienė pradėjo pasakoti, jog labai myli gėles, mėgsta jas auginti, prižiūrėti ir puoselėti – ne kartą ją teko matyti į darbą atvažiuojančią su gėlių puokšte, o prireikus, jomis papuošia renginių, švenčių aplinką.
Kiek keisčiau pasirodė, kad turint laisvo laiko, jai patinka nueiti į mišką, stebėti medžius – esą jie, kaip žmonės, gali sirgti, arba juos pažeidžia tie patys žmonės, – visa tai atsispindi kamienuose. Nustebau, kai direktorė pradėjo pasakoti mėgstanti stebėti debesis, jų besikeičiančias spalvas, formas, kontūrus, ir visiškai suglumau sužinojęs, kad per savo jubiliejinį vakarą ji mažeikiškiams ir svečiams pademonstruos fotografijas, kuriose tie dangaus klajokliai įamžinti.
„Nežinau, kodėl žmonės vis susirūpinę žemiškais darbais ir dažniausiai mato tik tai, kas aplinkui, kas po jų kojomis, bet kas darosi ten, viršuje, nepasižiūri. O ten – tiek daug įdomių dalykų: galėtum žiūrėti ir žiūrėti į dangų, bet ne visada yra laiko. Ne atsitiktinai ir parodą pavadinau „Pakelkime akis į dangų…“ – kalbėjo Kultūros centro vadovė.
Visas straipsnis – ketvirtadienio „Santarvėje“.
