Partijų lyderių pasitraukimas po nesėkmingų savivaldos rinkimų prisiimant asmeninę atsakomybę yra geras precedentas, mano politologas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis.
Geras signalas visuomenei ir politiniam laukui
Taip politologas įvertino Seimo vadovės Loretos Graužinienės atsistatydinimą iš Darbo partijos pirmininkės pareigų ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos vadovo Andriaus Kubiliaus pareiškimą nesiekti toliau vadovauti partijai.
„Šitie žingsniai iš tikrųjų sukuria gana neblogą precedentą politinėms partijoms – ir Graužinienės, ir Kubiliaus – kai jų vadovaujama partija pralaimi rinkimuose, lyderis atsistatydina. Tai yra geras signalas visuomenei ir politiniam laukui“, – naujienų agentūrai ELTA sakė politologas.
Kita vertus, anot L. Bielinio, tiek A. Kubiliaus, tiek L. Graužinienės atsistatydinimo veiksmas susietas ir su tam tikromis taktikomis, nukreiptomis į savo pozicijų išsaugojimą.
„Jeigu kalba eitų apie Kubilių, turime suprasti, kad Kubilius atsistatydindamas iš karto pateikė jauną, neturintį patirties politiką Gabrielių Landsbergį, tarsi, iš vienos pusės, sukurdamas precedentą arba bent sudarydamas įspūdį, kad jis palaiko ir yra lojalus Landsbergiui. Bet iš kitos pusės, jis tokiu būdu įmeta jaunuolį į gana sudėtingą, pavojingą verpetą, savotiškai įstumdamas į tą verpetą, jis galbūt jį nori sudeginti? Kas jį žino. Tai tik prielaida, bet tokia galimybė iš tikrųjų labai reali, nes vaikinas yra nepatyręs“, – kalbėjo politikos apžvalgininkas.
Nesilpnina pozicijų
A. Kubilius pirmadienį paskelbė, kad nebesieks būti perrinktas TS-LKD pirmininku ir išreiškė paramą europarlamentarui, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko, TS-LKD garbės pirmininko Vytauto Landsbergio anūkui europarlamentarui G. Landsbergiui. A. Kubilius partijos prezidiume įpėdiniu pasiūlė rinkti būtent šį politiką.
Prisiimdama asmeninę atsakomybę už savivaldos rinkimų rezultatus nuo kovo 16 dienos iš Darbo partijos pirmininkės pareigų atsistatydino Seimo Pirmininkė, partijos lyderė L. Graužinienė, nors neseniai viešojoje erdvėje kalbėta apskritai apie vadovybės pokyčius šioje partijoje.
„L. Graužinienė tokiu būdu visiškai nesusilpnina savo pozicijos, priešingai – ji demonstruoja politinei partijai, kad ji yra atvira, sutinka su tomis taisyklėmis, kurias diktuoja demokratinės elgsenos reikalavimai, bet kartu jinai sukelia simpatiją sau partijos viduje, ir dar klausimas, kaip ten spręsis reikalai su naujo lyderio išrinkimu. Galimas dalykas, kad toje partijoje atsiras labai daug žmonių, norinčių ir toliau matyti ją lydere“, – pažymėjo L. Bielinis.
Perduoda vairą jauniems?
Darbo partijos įkūrėjas, idėjinis lyderis Europos Parlamento narys Viktoras Uspaskichas yra linkęs, kad prie partijos vairo stotų jaunas politikas.
Pasak pašnekovo, greičiausiai V. Uspaskichas palaikytų Vytautą Gapšį. L. Bielinis V. Gapšį apibūdino kaip „ryškų, iškalbingą, pakankamai patyrusį“, tačiau turintį vieną minusą – teisinių problemų, susijusių su vadinamąja Darbo partijos juodosios buhalterijos byla.
ELTA primena, kad pernai liepą Vilniaus apygardos teismas Darbo partijos įkūrėją V. Uspaskichą pripažino kaltu dėl sukčiavimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo bei skyrė jam ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, o parlamentarui V. Gapšiui – 35 tūkst. litų baudą. Vilniaus apygardos teismas nutraukė bylą Darbo partijos atžvilgiu, paskelbęs, kad ji kaip juridinis asmuo baigėsi įvykdžius reorganizaciją.
Šiuo metu byla apeliacinėje instancijoje sustabdyta, nes laukiama V. Uspaskicho teisinio imuniteto panaikinimo.
„Problemos, susietos su tais pačiais teismais, į kuriuos įtraukas ir V. Uspaskichas, iš tikrųjų jį patį (V. Gapšį – ELTA) silpnina, ir ne tik jį. Jeigu jis bus lyderis, tai silpnins visą jo partiją“, – sakė politologas.
L. Graužinienei pasitraukus iš Darbo partijos vadovės, ji lieka Seimo Pirmininkės pareigose. Pasak L. Bielinio, buvimas Seimo Pirmininku visiškai nesusietas su rinkimais, o yra valdančiosios daugumos sprendimas.
„Ir čia reikia žiūrėti, kaip žiūri valdančioji dauguma į jos buvimą Seimo Pirmininke. Kol kas aš nematau ten kažkokių revoliucijų ir dėl tos priežasties manau, kad šitą poziciją jinai dar išsaugos, grėsmės nesimato“, – sakė L. Bielinis.
Savivaldos rinkimų rezultatai susilpnino pozicijas
Per pirmą kartą vykusius tiesioginius istorinius vietos valdžios rinkimus už Darbo partiją Lietuvoje balsavo 10 proc. rinkėjų.
„Darbiečius“ aplenkė socialdemokratai, konservatoriai ir liberalai, partija iš viso gavo 148 tarybos narių mandatus, tačiau neturės nė vieno atstovo Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybėse.
Partija laimėjo tris merų postus iš 60.
Opozicinė TS-LKD savivaldybėse iš viso turės dešimt merų.
TS-LKD taip pat laimėjo 247 mandatus savivaldybių tarybose.
Konservatoriai prarado turėtą Kauno mero poziciją.