„Nuoga mergina išbėgo į aikštelę ir apsikabino Modestą Šidlauską“ – tokie komentarai pasirodė viešojoje erdvėje po „Mažeikių“ krepšinio komandos rungtynių Pasvalyje.
Apie gandus bei krepšininko kasdienybę kalbėjomės su pačiu 25-erių metų 193 centimetrų ūgio krepšininku iš Kauno.
IŠ GANDŲ TIK PASIJUOKĖ
Sportininkas sako net neįsivaizduojąs, iš kur kilo tokie gandai.
„Iš draugo sužinojau apie komentarus, perskaičiau juos ir nustebau: visiška „antis“, nieko tokio nebuvo. Tą patį galiu pasakyti ir apie kitus sutapimus – Modestu tikrai nebuvau pavadintas legendinio Modesto Paulausko garbei, o buvęs žinomas Kauno „Žalgirio“ žaidėjas Alvydas Šidlauskas man ne giminė“, – juokėsi krepšininkas.
Titulų ir Modestui netrūksta – Čechove (Rusija) vykusiame Europos jaunimo (iki 20 metų) čempionate jis pasidabino sidabro medaliu, su „Šiauliais“ tapo Lietuvos krepšinio lygos ir Baltijos krepšinio lygos bronzos medalininku, su Prienų „Rūdupiu“ – Nacionalinės krepšinio lygos čempionu.
„Vis dėlto maloniausiais laikau medalius, iškovotus kartu su jaunimo rinktine, kur žaidžiau su J. Mačiuliu, A. Jomantu, R. Seibučiu, R. Alijevu ir kitais dabar žinomais krepšininkais, bei su Prienų „Rūdupiu“. Brangūs jie tuo, kad į šiuos laimėjimus įdėjau ir nemažą savo indėlį, tuo tarpu Šiauliuose žaidžiau tik epizodiškai, prie pergalių beveik neprisidėjau“, – neslėpė Modestas.
ŽAIDĖ SU ŽVAIGŽDE
Krepšinį žaisti kaunietis pradėjo nuo antros klasės: atėjo treneris, pakvietė treniruotis. Modestas nuėjo, patiko, – taip ir įsivažiavo.
„Patekau ne tik pas gerą „KK Merkurijus“ trenerį Ramūną Butautą, bet ir žaidžiau tokioje ekipoje, kur savo sportinę karjerą pradėjo Linas Kleiza. Jau nuo mažų dienų pagal meistriškumą jis buvo keliomis galvomis aukštesnis už kitus komandos narius, retai iš aikštelės išeidavo pelnęs mažiau kaip 40 taškų. Iš tos komandos ir dabar daug žaidėjų rungtyniauja, tenka susitikti juos Nacionalinėje krepšinio lygoje. Manau, kad tam visų pirma reikia sunkaus darbo, darbo ir darbo, na, žinoma, ir talento“, – sakė krepšininkas.
Žaidėjas sako, kad 1985 metų gimimo krepšininkų karta buvo talentinga: dėl šalies čempionų vardų tada kovojo ir „KK Merkurijus“, ir A. Sabonio krepšinio mokyklos, ir Š. Marčiulionio krepšinio akademijos komandos, šalies čempionais vienais metais tapo ir mažeikiškiai, vedami Artūro Jomanto.
„Po mokyklos baigimo žaidžiau Kauno „Buratinoje“, kuri rungtyniavo LKAL, po to treneris R. Butautas pakvietė į Šiaulių klubą, tačiau čia žaisti daug neleido ir, norėdamas įgyti kuo daugiau žaidybinės patirties, grįžau į Kauną. Po to pakvietė į Prienus“, – prisiminė sportinę karjerą Modestas.
KREPŠINIS – KETVIRTOJE VIETOJE
Metų pradžioje krepšininkas buvo išvykęs į Angliją, kur rungtyniavo šios šalies aukščiausios krepšinio lygos Vusterio „Wolves“ ekipoje.
Kaip pripažino žaidėjas, krepšinis šioje šalyje yra tik ketvirtoje vietoje – po futbolo, regbio ir kriketo. Anglijos aukščiausioje lygoje, kuri pagal pajėgumą kiek aukščiau nei mūsiškė NKL (kitos šios šalies lygos gerokai silpnesnės), rungtyniauja keturiolika komandų. Čia vyrauja greitas, vadinamasis amerikietiškas, jėgos krepšinis. Bet nieko nuostabaus, kai kiekvienoje ekipoje žaidžia po du tris amerikiečius.
„Pirmenybės vyksta dviem ratais, po jų aštuonios ekipos pradeda atkrintamųjų rungtynių ciklą. Įdomu tai, kad šalies pirmenybių finalas vyksta tos ekipos aikštelėje, kuri patenka į finalą, reguliariajame čempionate užėmusi aukščiausią vietą, ir nugalėtojo titulą lemia vienintelės rungtynės. Galima įsivaizduoti, kokia salėje tvyro įtampa, kokios aistros verda“, – apie Anglijos krepšinio tradicijas pasakojo žaidėjas.
Pasak M. Šidlausko, jų komandai patekti į stipriausiųjų aštuntuką nepavyko, tačiau tam buvo objektyvių priežasčių: iki Naujųjų metų žaidė komanda, kuri daugelį rungtynių pralaimėjo dideliu skirtumu. Prieš Naujuosius metus visi žaidėjai buvo atleisti, surinkta nauja ekipa, kuri didelę dalį likusių susitikimų laimėjo. Deja, viskas buvo prarasta anksčiau: kovoje dėl paskutinio kelialapio trys ekipos buvo surinkusios vienodą taškų skaičių, tačiau blogas praleistų ir įmestų taškų skirtumas lėmė, kad lietuvio komanda liko už aštuntuko borto.
POTENCIALO KOMANDA DAR TURI
Į Mažeikius krepšininką paviliojo tai, kad čia dirba šalyje garsus treneris, be to, iš anksčiau pažinojo M. Norkų, A. Jomantą ir kitus mažeikiškius.
„Krepšininko tokia dalia, kad negali žinoti, kur žaisi kitą sezoną, ir tam turi būti pasiruošęs. Galimybė tobulėti A. Rudžio treniruojamoje ekipoje, galima sakyti, nulėmė sprendimą – iškeičiau Kauną į Mažeikius. Pritapti ekipoje man niekada nebuvo problema“, – juokėsi krepšininkas.
Modestas pripažįsta, kad pirmenybių startas, kai patirti pralaimėjimai kai kuriose rungtynėse keliais taškais ir prieš tas ekipas, kurias buvo galima nugalėti, žaidėjus nuvylė.
„Minusas yra tas, kad susirinkome tik rugsėjį, kai kitos komandos tai padarė anksčiau, todėl trūksta susižaidimo. Po varžybų aiškinamės klaidas ir treneris sako, kad turime rezervų: jeigu pagerinsime tiek dvitaškių, tiek tritaškių metimų pataikymo procentą, prisidės taškų ir mes galime nugalėti dvidešimties taškų skirtumu“, – optimistiškai nusiteikęs žaidėjas.
Per pirmąsias penkerias rungtynes Modesto taškų indėlis buvo kuklus, bet ketverios rungtynės iš eilės buvo sėkmingos: jis pelnė 23, 21, 16 ir 11 taškų.
„Pats buvau nepatenkintas savo žaidimu, gal tam iš pradžių trukdė dideli krūviai per treniruotes. Dabar viskas stojo į savo vėžes, jaučiuosi gerai ir tikiuosi, kad rezultatai tai parodys“, – vylėsi sportininkas.
RIBĄ TIKISI PERŽENGTI
„Mažeikiai“ žaidė su vienomis stipriausių lygos komandų, ir, krepšininko manymu, ekipa turi potencialą kovoti dėl aukščiausių vietų. Pirmu savo uždaviniu jis laiko mažeikiškių ekipos patekimą į aštuntuką, o tada būtų galima kovoti dėl svarių medalių.
„Žinau, kad mažeikiškiai krepšininkai jau du sezonus iš eilės tapo bronzos medalininkais, todėl darysime viską, kad šią tradiciją nutrauktume ir peržengtume trečios vietos ribą. Tam reikia toliau daug dirbti, o viščiukus skaičiuosime pavasarį“, – juokavo krepšininkas.
Į asmeninius klausimus Modestas atsakė trumpai: gyvena klubo suteiktame bute, šeimos nesukūręs, merginos šiuo metu neturįs, prabangiais automobiliais taip pat negalįs pasigirti – vairuoja „Peugeot“ markės automobilį.
„Mėgstu žaisti futbolą. Tačiau tiek Anglijoje, tiek ir Mažeikiuose kol kas dar nepavyko pasižiūrėti, kaip žaidžia vietinės komandos: treniruotės ir varžybos su futbolininkais dubliuojasi, o laisvą dieną vykstu į namus Kaune“, – prisipažino žaidėjas.
Sigito STRAZDAUSKO nuotraukos.: Modesto sprendimą laikinąją sostinę iškeisti į Mažeikius nulėmė noras tobulėti A. Rudžio treniruojamoje ekipoje.
M. Šidlauskas (balta apranga) tiki, kad „Mažeikiai“ kovos dėl medalių, ir aukštesnės prabos nei iki šiol.
