Dešimtmetį akordeonininką Joną Vozbutą į konkursus, festivalius, koncertus, jei tik turi galimybę, visada lydi tėvai ar seneliai ir gal net labiau už jį išgyvena dėl pasirodymų sėkmės.
Jono mama džiaugiasi, kad nuo septynerių metų grojantis sūnus jau žinomas tarp akordeonininkų, atlieka sudėtingus studentų lygio kūrinius, o jo sugebėjimai sulaukia aukščiausių įvertinimų tarptautiniuose konkursuose.
Vietoj gitaros – akordeonas
Paskutinio koncerto Vilniaus nacionalinėje filharmonijoje metu, kai Jonas grojo drauge su Lietuvos kameriniu orkestru, su sūnumi buvo ir jo mama Rasa Vozbutienė.
„Mintys, užvaldžiusios per šį koncertą – įvairiausios: baimė, kad nesuklystų, nepraslystų jo maži pirštukai, džiaugsmas ir laimė, kad jam viskas pasisekė kuo puikiausiai, pasididžiavimas savo vaiku, kad jis toks mažas, bet jau nuėjo tokį ilgą kelią“, – savo feisbuko paskyroje po koncerto rašė Jono mama.
R. Vozbutienė „Santarvei“ pasakojo: į privačią muzikos mokyklą sūnų atvedė norėdami, kad jis išmoktų groti gitara.
„Mokytoja profesionalė Vaida Mikalauskienė tada pasakė, kad pirmiausia reikia išmokti groti klavišiniais instrumentais – tik taip galima sužinoti, kokie garsai skamba. Groti styginiu instrumentu septynerių metų vaikas yra per mažas. Ji pasiūlė pasirinkti akordeoną ar fortepijoną. Mums atrodė, kad berniukui labiau tinka akordeonas. Taip Jonas ir pradėjo juo groti“, – prisiminė R. Vozbutienė.
Plačiau skaitykite ketvirtadienio laikraštyje.