A. Spratt/unsplash.com nuotr.
„Eurostat“ statistikos duomenimis, prieš trejus metus Europoje 27 proc. suaugusiųjų priklausė Y kartai: didžiausia jų populiacija yra Vokietijoje – apie 17 mln., mažiausia Graikijoje – daugiau nei 2 mln.
Prognozuojama, kad 2020 m. Y karta sudarys beveik pusę darbo rinkos, tiesa, į ją per artimiausius metus pretenduos ir Z kartos atstovai, teigiama pranešime spaudai.
Atsižvelgiant į tokias prognozes, vis dažniau kalbama apie kartų skirtumus ir darbe dėl to iškylančius nesusipratimus.
Specialistai pabrėžia, kad didžiausia problema yra ta, jog dažniausiai neįvertinami kartų lūkesčių skirtumai ir pamirštama apie specifines jų motyvacijos priemones, tad kartais ne padidintas atlyginimas, o higienos reikmenys tualete ar nemokama kokybiška kava padėtų išlaikyti gabius darbuotojus.
Į darbo rinką veržiasi „salotų“ karta
Y kartos atstovai yra labiausiai išsilavinusi, vienu metu galinti atlikti keletą darbų, paprastai kelias užsienio kalbas mokanti ir gerai naujausias technologijas išmananti karta, todėl darbe jie nori greito rezultato ir pasižymi kantrybės trūkumu siekdami tikslo. Pasak specialistų, dažna darbdavių klaida – galvojimas, kad atlyginimas tebėra svarbiausia jų motyvacijos priemonė. Tiesa, tai išlieka svarbiausių sąraše, tačiau ne mažiau šiai kartai svarbi darbinė aplinka, darbo rezultatų įvertinimas ir lankstus grafikas ar darbas ne biure.
„Galimybė būti nepririštam prie darbo vietos – itin svarbi ne tik Y kartos darbuotojams, bet ir taip vadinamos millenium kartos atstovams – šis reikalavimas yra vienas svarbiausių jų prioritetų sąraše. Tą paaiškina faktas, kad kartai, augusiai apsuptai technologijų, tiesiog nesuprantama, kodėl privaloma būti biure, kai, pasitelkiant technologijas, dirbti galima bet kurioje vietoje. Todėl, norint gerų įmonės rezultatų, rekomenduojama į tai atsižvelgti ir į tokį pageidavimą žiūrėti lanksčiai. Tiesa, iškyla rizika, kad tuo darbuotojas piktnaudžiaus, tačiau, turėdami tokią galimybę, šių kartų atstovai tampa lojalesni ir pasiekia geresnių rezultatų, nes jaučia atsakomybę ir darbdavio pasitikėjimą“, – sako psichologė Asta Petrulienė.
JAV rinkos tyrimų bendrovė „NPD Group“ atliko apklausą, kurios rezultatai parodė, kad naujausia, Z karta, lyginant su kitomis, propaguoja sveikiausią gyvenimo būdą, didžiausią dėmesį skirdama mitybai. JAV ši karta vadinama „salotų karta“, nes jaunieji vartotojai trokšta ekologiškų maisto produktų ir daržoves ar vaisius įtraukia kone į kiekvieną valgį. Tos pačios apklausos duomenimis, tokie darbuotojai dažniau gamina savo maistą namuose ne tik dėl noro žinoti patiekalo sudėtį, bet ir dėl ekonomiškumo: toks maistas yra pigesnis ir tai atskleidžia dar vieną šios kartos bruožų – jie yra taupesni, labiau viską apskaičiuojantys ir vertinantys laiką.
„Jokia paslaptis, kad į darbo rinką veržiasi ir jauniausia – Z karta, kurios poreikiai, įpročiai ir pasaulėžiūra visiškai skiriasi nuo darboviečių senbuvių, tad vadovai susiduria su nemenku iššūkiu – kaip jiems įtikti? Šią ir Y kartas sieja tai, kad abi augo apsuptos technologijų, tačiau išskiriami ir keli skirtumai – Z karta siekia procesų optimizavimo ir ekonomiškumo bei itin rūpinasi sveika gyvensena ir įmonių socialine atsakomybe. Jie ne tik aktyviai domisi, bet ir skleidžia tas žinias kitiems taip pat, kaip ir ekologijos ar vegetarizmo idėjas. Galima sakyti, kad kokybiškas, aplinką tausojantis maistas ir modernūs jo apdorojimo būdai – Z kartos vizitinė kortelė, tad darbdaviai turėtų į tai atsižvelgti ir darbe jiems suteikti visas sąlygas tai įgyvendinti“, – teigia psichologė A. Petrulienė.
Kavos pertraukėlė darbe – svarbus ritualas
Įdomu tai, kad skiriasi ir tokių darbuotojų motyvavimo priemonės: jeigu anksčiau pagrindinis darbovietės privalumas buvo geras atlyginimas ir socialinės garantijos, dabar to nepakanka – jaunoji karta be tinkamo atlygio nori gauti ir papildomą darbo vietos pridėtinę vertę.
Šių metų liepos mėnesį UAB „Itališkos kavos“ užsakyto visuomenės tyrimo duomenimis, nemokama malta kava darbe labai motyvuotų 37 proc. apklaustųjų, kapsulinis kavos aparatas motyvuotų 26 proc. respondentų, nemokama arbata – 25 proc., kokybiškos darbovietės vonios kambario higienos priemonės – 36 proc., nemokami gaivieji gėrimai – 32 proc., o nemokamas maitinimas darbe motyvuotų net 49 proc. darbuotojų.
Kavos aparatus ir kavą tiekiančios įmonės vadovas Arūnas Pinkevičius sako, kad nepriklausomai nuo to, kiek Y kartos atstovai laiko praleidžia darbe, darbo aplinka ir santykiai su kolegomis jiems itin svarbūs.
Tai patvirtina ir tyrimo duomenys: 45 proc. apklaustų lietuvių nurodė, kad kavos ar arbatos gėrimas su kolegomis darbe jiems yra svarbus kasdieninis ritualas – taip atsakė net 49 proc. 26–34 m. amžiaus ir 40 proc. 18–25 m. amžiaus respondentų. Darbą kavos pertraukėlės metu aptaria net 70 proc., pomėgius – 50 proc., kolegas ir pažįstamus – 38 proc. apklaustų jauniausios grupės dirbančiųjų, šiek tiek mažiau – 46 proc., 26–34 m. respondentų kavos gėrimo ritualą išnaudoja aptardami darbinius reikalus, 73 proc. – pomėgius, o 69 proc. taip pat liežuvauja apie kolegas.
Pagal atliktos apklausos rezultatus matyti, kad Lietuva yra kavos mėgėjų kraštas: net 91 proc. respondentų atsakė geriantys kavą kiekvieną dieną ar kelis kartus per savaitę, 52 proc. nurodė, kad šis gėrimas – būtinas darbinių susitikimų atributas, o 39 proc. – kad tai socializacijos būdas.
Parengta pagal lrt.lt inf.
