Sergamumas ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis šalyje įsibėgėja. Rugsėjo pabaigoje Užkrečiamųjų ligų centras (ULAC) fiksavo tris kartus didesnį sergamumą nei mėnesio pradžioje.
Nors šis savaitgalis lepins šiluma, specialistai pastebi, kad peršalimų bangos greičiui įtakos lauko oras turi ne visada – daugelio peršalimo atvejų būtų galima išvengti tinkamai vėdinant patalpas, kuriose dirbate ir gyvenate.
Šildytuvas – ne geriausias pasirinkimas
Nevėdinamose patalpose susikaupia daug anglies dvideginio, bakterijų, dulkių, pažeidžiamas tinkamas oro drėgmės balansas, – teigia „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Birutė Jančiauskaitė-Laurinavičienė.
„Šiltose ir nevėdinamose bei šiek tiek drėgnose patalpose labai gerai plinta virusai, todėl tokios erdvės, pavyzdžiui, nevėdinami biurų kabinetai, yra puiki terpė plisti peršalimo negalavimams. Vienas kolega nusičiaudi, o kitas, silpnesnio imuniteto, kitą dieną ateina į darbą jau sergantis ir toliau nešioja virusus“, – pastebi vaistininkė.
Be to, darbas labai šiltose patalpose, pasak farmacininkės, dažniausiai nėra našus, darbuotojams sunkiau susikaupti, dažniau kyla susierzinimas, emocinė įtampa.
„Optimali darbo patalpų temperatūra turėtų būti 20–22 laipsniai. Kai lauke atvėsta oras, žmonės nori kaip įmanoma labiau padidinti šilumą skleidžiančių prietaisų režimą, tačiau šildytuvai ne tik bereikalingai didina temperatūrą: jie išsausina orą, akių, nosies, ausų, burnos gleivines. Tuomet kamuoja akių perštėjimas, lėtinė sloga, galvos skausmai, o jei nosies gleivinė ypatingai sausa – net ir kraujavimas“, – pastebi vaistininkė.
Sukelti skersvėjį
Panašią temperatūrą reiktų palaikyti ir namuose. Dažniau patariama vėdinti patalpas, kuriose džiaunate skalbinius, gaminate maistą ir ilsitės.
„Jei džiovinate skalbinius ant džiovyklės svetainėje ar miegamajame, turite ypač daug dėmesio skirti patalpų vėdinimui. Džiūdami drabužiai į patalpas išskiria daugiau drėgmės. Prasidėjus šildymo sezonui, tai bus jaučiama dar lengviau tad, jei norite likti sveiki ir atsparūs virusams, patalpas reiks vėdinti dar dažniau, nepaisant lauko oro temperatūros, labai svarbu suderinti, kad patalpose nebūtų diskomforto ir sveikatai pavojingų veiksnių“, – pataria B. Jančiauskaitė-Laurinavičienė.
Turintiesiems mažų vaikų ar negaluojančių namiškių, patariama patalpas vėdinti, kai jų nėra kambaryje. Efektyviausias vėdinimas – sudarant skersvėjį, kad lengviau judėtų oro masės.
„Jei nėra galimybių skersvėjui, pasistenkite oro srautus kambaryje sujudinti rankšluosčiu, intensyviais mostais „vydami“ užsistovėjusį orą. Geriausias vėdinimo būdas – plačiai atverti langai ilgiau nei 10 min. Jei praveriate langą vos kelioms minutėms – tik sušaldote orą, iš tokio vėdinimo didelės naudos nėra. Taip pat reikėtų įsidėmėti, kad šaltuoju metų periodu patalpas būtina vėdinti dar dažniau – tam, kad išvengtumėte virusų ir ligų grėsmės“, – pastebi specialistė.
