Šiemet buvo nemažai egzamino tvarkos pokyčių. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
Pirmadienis beveik aštuoniems šimtams Mažeikių moksleivių prasidėjo privalomuoju lietuvių kalbos ir literatūros egzaminu. Jau 9 valandą ryto abiturientai susirinko rajono mokyklose laikyti bene svarbiausio, brandos atestatui gauti būtino, egzamino.
Daugelis rinkosi valstybinį
Prieštaringai vertintas egzaminas pastaruoju metu sukėlė daug diskusijų. Lituanistai teigė, kad jis nesudaro visiems vienodų galimybių. Seimo opozicija net apskundė Švietimo ir mokslo ministerijos sprendimą teismui. Vis dėlto mažeikiškiai abiturientai „Santarvei“ sakė egzaminą įveikę lengvai.
441 abiturientas pasirinko valstybinį brandos egzaminą, o 346 kiek paprastesnį – mokyklinį. Abiejuose egzaminuose moksleiviai turėjo atlikti vieną užduotį – parašyti rašinį. Brandos egzaminui buvo pateiktos dvi samprotavimo rašinio ir dvi literatūrinio rašinio temos, iš kurių abiturientai turėjo pasirinkti vieną.
Rinkosi iš dviejų temų
Rašantys samprotaujamąjį rašinį abiturientai rinkosi tarp temos „Ar pasauliui reikia maištininkų?“ ir „Ar atlaidumas – silpno žmogaus bruožas?“
Pirmoji tema simboliška – lygiai prieš 150 metų prasidėjo sukilimas prieš carinės Rusijos valdžią, tačiau abiturientų nepatraukė. Dauguma rinkosi antrąją, apie atlaidumą.
Pirmą kartą brandos egzamine pateiktos literatūrinio rašinio užduotys atrodė kiek baisokos abiturientams, todėl rašančių temomis „Kokį Lietuvos mitą kuria skirtingų epochų rašytojai?“ ir „Miesto vaizdavimo kaita lietuvių literatūroje“ beveik nebuvo.
Samprotavimo rašinyje moksleiviai turėjo remtis savo asmenine ir kultūrine patirtimi bei pasirinkti vieną iš septynių pateiktų lietuvių autorių tekstų. Pirmą kartą per egzaminą rašytame literatūriniame rašinyje iš kandidatų buvo reikalaujama atskleisti pasirinktą temą analizuojant du kūrinius – vieną iš pateiktų privalomai bei vieną pasirinktą paties.
Tikėjosi baisesnio
„Santarvės“ kalbinti abiturientai teigė, kad į egzaminą ėjo sunerimę.
„Mes nebijojome nei anglų egzamino, nebijome istorijos, tačiau buvo baisu dėl lietuvių kalbos. Nežinojome, kaip tas egzaminas atrodys, mokytojai buvo prigąsdinę, kad bus daug neišlaikiusių“, – kalbėjo Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos abiturientė Gabrielė.
„Egzaminas pavyko gerai ir greitai. Paskelbus egzamino pabaigą, visi pradėjom ploti. Tiesiog tai nuėmė įtampą“, – kalbėjo kitas abiturientas.
Šiemet buvo nemažai egzamino tvarkos pokyčių. Abiturientai nebegalėjo rašyti teksto interpretacijos, taip pat pirmą kartą egzaminas buvo bendras tiek lietuvių, tiek tautinių mažumų mokyklų abiturientams. Vis dėlto nelietuviškų mokyklų mokiniai turėjo nemažai nuolaidų – minimalus žodžių rašinyje skaičius sumažintas, jie galėjo padaryti daugiau rašto klaidų.
