Aistros dėl kaltinimų kyšininkavimu nerimsta

Lina Rimkienė teigė, kad kai kas neatidžiai skaitė jos agitacinę reklamą – po paskelbtų teiginių, ji klausė: taip ar ne? Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Per rinkimų kampaniją Savivaldybės administracija įsižeidė dėl kandidatės į Seimo narius Linos Rimkienės reklamoje naudojamos „tikrovę neatitinkančios informacijos“.
Išplatintame viešame pareiškime buvo teigiama, kad ji įžeidžia Savivaldybės bei jai pavaldžių organizacijų garbę ir orumą, tačiau tuo viskas ir baigėsi – gintis ar ginti dėl kaltinimo kyšininkavimu neskubama.

Nurodytas net kyšio dydis

Kandidatės politinėje reklamoje buvo teigiama, kad „norėdami gauti darbo vietą Mažeikių savivaldybėje ir jos organizacijose, turėtume reikiamiems asmenims sumokėti nuo dviejų iki aštuonių tūkstančių litų arba atiduoti kelias pirmąsias algas“. Buvo nurodytas ir vidutinis kyšio dydis – 2500 litų.
Paaiškinta, kad tai yra teisininkės L. Rimkienės vykdytos anoniminės apklausos duomenys.
Nuo kandidatės kliuvo ir kultūrai.
„Mažeikių kultūros „rūmuose“ žiūrovai salėje sėdi su paltais, šalikais ir pirštinėmis. Atlikėjai nevažiuoja čia, bijodami susirgti. Kultūros lygis artėja prie nulio“, – teigiama politinėje reklamoje.
Patikslinta, kad tokie yra teisininkės tyrimo duomenys.

Sureagavo valdininkai…

Mažeikių rinkimų apygardoje į Seimą balotiravosi keturiolika kandidatų. Tačiau daugiausiai dėmesio – ne tik rinkėjų, bet ir politikų, valdininkų, rinkimų komisijos, net teisėtvarkos – sulaukė būtent L. Rimkienės vaizdinė rinkimų agitacija.
Vieni stebėjosi kandidatės drąsa, kiti bandė ją įspėti, sudrausminti.
Savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyrius suskubo išplatinti informaciją: „Mažeikių rajono savivaldybės administracija informuoja, kad kandidatė į Seimo narius Lina Rimkienė savo politinės kampanijos reklamoje naudoja tikrovės neatitinkančią, Savivaldybės, kaip juridinio asmens, bei jai pavaldžių organizacijų garbę ir orumą žeidžiančią informaciją“.

… ir valdančiosios partijos

Sureagavo ir Mažeikių rinkimų apygardos komisija, prašydama kuo skubiau paaiškinti dėl reklamoje viešai pateiktos informacijos, kokių teisiniu pagrindu ir kokiu tikslu tokia informacija skleidžiama.
Rinkimų apygardos komisijos pirmininko Romualdo Milevičiaus teigimu, taip komisija reagavo, sulaukusi Socialdemokratų, partijos Tvarka ir Teisingumas, Valstiečių ir Žaliųjų sąjungos bei Darbo partijos atstovų pareiškimo.
Pareiškimą pasirašė keturios partijos, kurios Taryboje yra susijungusios į daugumos koaliciją. Mat mesti kaltinimai tarsi akmenukas ir į jų daržą, nes koalicinės partijos yra pasidalijusios ir Savivaldybės administracijos vadovų postus.
Politikai nurodė, kad L. Rimkienės išorinėje politinėje reklamoje naudojami teiginiai pažeidžia Seimo rinkimų įstatymą, nes esą šmeižiama Savivaldybės taryba ir administracija. Teigiama, kad tokia „kompromituojančia medžiaga“ siekiama paveikti rinkėjus, kad šie nebalsuotų už Savivaldybės tarybos daugumą.

Medžiaga iškeliavo sostinėn

Mažeikių apygardos komisijos pirmininkas Eugenijus Kupliauskas priminė, kad pagal įstatymą rinkimų agitacija gali būti įvairių formų ir būdų, išskyrus tuos, kurie pažeidžia Konstituciją ir įstatymus.
Aiškintis politikų prašymą buvo patikėta apygardos komisijos nariui juristui, Savivaldybės Juridinio ir personalo administravimo skyriaus vyresniajam specialistui Nerijui Rapšiui. „Santarvei“ jis teigė surinkęs visą medžiagą ir ją persiuntęs Vyriausiajai rinkimų komisijai bene spalio 2 dieną.
„Prašėme išaiškinti ir pakonsultuoti. Tačiau atsakymo negavome, o dabar matote, kas ten vyksta. Niekas su mumis draugiškai nebendrauja – nei kandidatė, nei komisija“, – situaciją komentavo specialistas.

Surašė pažeidimų protokolą

L. Rimkienės mobili reklama, įrengta ant kilnojamosios priekabos, užkliuvo ir Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyriui. Už tai, kad ji neturint leidimo buvo pastatyta ant Savivaldybės žemės, kandidatei buvo surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas.
Skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Gulbinas ta tema kalbėtis su „Santarve“ nenorėjo – esą byla dar nebaigta.
„Ne mūsų skyrius surašė protokolą. Surinkau dokumentus ir persiunčiau policijai medžiagą. Tas įvykis buvo, daugiau negaliu komentuoti, byla nėra baigta ir nėra priimtas nutarimas“, – nenoriai į klausimus atsakinėjo specialistas.

Vyksta teismai

L. Rimkienė nesutinka su jai mestais kaltinimais, savo teisybę bando apginti teisme – jau įvyko du posėdžiai. Jeigu teismas pripažintų buvusią kandidatę kalta, jai grėstų bauda nuo penkių šimtų iki tūkstančio litų.
„Mane kaltina, kad nesuderinusi su Savivaldybe įrengiau ir skleidžiau rinkimų agitaciją. Sutinku, kad ten reklama sklido, bet kad kažkas buvo įrengta, niekada nesutiksiu, nes niekas neįvertino, kad ta priekaba, karutis – mobili transporto priemonė“, – dėstė pašnekovė.
Be to, teisininkės manymu, prieš surašant pažeidimų protokolą, ją pirmiausia turėję įspėti dėl netinkamų veiksmų, o protokolą surašyti tik tada, jei nebūtų reagavusi.
Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyriaus specialistas  T. Gulbinas „Santarvei“ paaiškino, kad Administracinių teisės pažeidimų kodeksas nenumato, jog asmuo turi būti įspėtas apie administracinius teisės pažeidimus.
„Įstatymo nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia“, – pridūrė specialistas.

Partijos laukia verdikto

Nuo tol, kai Savivaldybės Ryšių su visuomene skyrius išplatino pareiškimą apie garbę ir orumą žeidžiančią informaciją, praėjo du mėnesiai. STT pareikšti įtarimai dėl netinkamo pareigų atlikimo trims Savivaldybės administracijos darbuotojams pastūmėjo pasidomėti, ar bus reaguota į L. Rimkienės mestus kaltinimus. Tuo labiau kad ta tema sulaukėme ir skambučio.
„Viskas nutilo, nurimo, jokių veiksmų nesiimama, tai galbūt kandidatė pataikė kaip su pirštu į akį“, – replikavo nenorėjęs prisistatyti mažeikiškis.
Savivaldybės meras Antanas Tenys „Santarvei“ sakė, kad partijoms buvo kilusi mintis kreiptis į prokuratūrą dėl šmeižto, tačiau kol kas apsiribota tik prašymu Mažeikių rinkimų apygardos komisijai.
„Palauksime Vyriausiosios rinkimų komisijos verdikto, tada ir nuspręsime, ką daryti“, – trumpai „Santarvei“ paaiškino Socialdemokratų partijos Mažeikių skyriaus pirmininkas, meras Antanas Tenys.
Pastebėjus, kad ši komisija įvertins tik tai, ar nebuvo pažeisti Seimo rinkimų įstatymo punktai, kalbantys apie prieštaravimus moralei, teisingumui, sąžiningus ir garbingus rinkimus, tačiau ši komisija nenuplaus dėmės, kuri liko dėl kandidatės mestų kaltinimų kyšiais, meras pasiūlė apie tolesnius veiksmus pasiteirauti administracijos direktoriaus. Patikino su juo ta tema nesikalbėjęs.

Kol kas atsakymo nežino

Kitaip tariant, partijos užėmė laukimo poziciją ir administracijos vadovams paliko patiems… pasirūpinti savo mundurais.
Pagal Seimo rinkimų įstatymą, visi kandidatai į Seimo narius nuo jų paskelbimo dienos įgyja teisinę neliečiamybę iki pirmojo plenarinio posėdžio ir ją panaikinti gali tik Vyriausioji rinkimų komisija. Savivaldybės administracijos direktoriaus Broniaus Kryžiaus teigimu, ši aplinkybė ir pristabdė nuo bet kokių veiksmų.
„Šią savaitę prašysime iš buvusios kandidatės paaiškinimo. Kai administracija turės oficialų dokumentą, tada ir spręsime, kaip elgtis“, – glaustai atsakė direktorius.
Dėl to, kad Savivaldybės administracijos pranešimą dėl L. Rimkienės agitacijoje skelbiamos „tikrovę neatitinkančios informacijos“ pasirašė ne pats direktorius, o Ryšių su visuomene skyrius, B. Kryžius nieko blogo nemato, nes tą informaciją skyriui pats pateikęs – tai nėra nusišalinimas ar atsakomybės neprisiėmimas.
Direktorius paaiškino, kad Savivaldybės administracijoje dirba žmonės, priimti konkurso būdu arba pagal darbo sutartis. Ką įdarbinti pagal sutartis, sprendžia tiesioginis vadovas – dažniausiai skyriaus vedėjas arba tuo metu jį pavaduojantis tarnautojas. Vieni vadovai su B. Kryžiumi aptaria kandidatūras, kiti – savarankiškai sprendžia. Esą jis apie pagal darbo sutartis įdarbinamą žmogų sužino tik pasirašydamas dokumentus. („Santarvės“ žiniomis, pats direktorius derina žmogaus prašymą ir nurodo rengti įsakymą dėl jo įdarbinimo.)
B. Kryžius patikino, kad iki šiol jis nėra sulaukęs jokių skundų apie „atsidėkojimą“ už įdarbinimą. „Jeigu kiltų bent kokie įtarimai, kreiptumės į teisėtvarką“, –  pridūrė administracijos direktorius.

Vadovavosi apklausos duomenimis

L. Rimkienė stebisi partijų ir Savivaldybės administracijos reakcija ir nepasitenkinimu dėl jos rinkimų agitacijoje išsakytų teiginių.
„Informacija ir teiginiai apie „mokėjimus už įdarbinimą“ yra pagrįsti vykdyta anonimine apklausa, t. y. objektyviais duomenimis, o ne asmeninėmis kandidatės Linos Rimkienės interpretacijomis. Be to, skelbiami duomenys yra apie viešojo administravimo subjektą – Savivaldybės administraciją, o ne apie konkretų kandidatą į Seimo narius ar politinę partiją. Aš neteigiau, kad Jonas, Petras ar koks Mykolas ima kyšius. Tenorėjau pasakyti: atsibuskite, žmonės apie jus kalba. Aš nesakau, kad esate kyšininkai, aš sakau viena – atkreipkite dėmesį, pažiūrėkite, kas yra kalbama“, – „Santarvei“ aiškino teisininkė.
L. Rimkienė pasakojo atlikusi trumpą savo pažįstamų ir klientų apklausą. Prašė atsakyti: ar domisi Savivaldybės darbu? Kaip mano, ar Savivaldybės administracija veikia skaidriai? Klausė: ar norėdami dirbti Savivaldybėje, turėtumėte susimokėti „reikiamiems asmenims“?
„Nė vienas nenurodė, kad Savivaldybės administracijos veikla skaidri. 50 iš 69 mano, kad už darbo vietą reikia susimokėti. Nežinau, kiek teisingos nurodytos sumos, tačiau viena yra labai aišku – pasitikėjimas šia įstaiga yra, švelniai tariant, smuktelėjęs“, – apklausos rezultatus apibendrino teisininkė.
Išgirdusi, kad Savivaldybės administracija svarsto galimybę dėl „tikrovės neatitinkančių faktų“ kreiptis į teisėtvarką, nustebo.
„Nežinau, kuo mane kaltins? Išeitų, kad Lietuvoje negalima atlikinėti anoniminių apklausų. Tada  būtų galima apskųsti visus anoniminius tyrimus, visus diplominius darbus, visus magistrinius darbus, visus daktarinius darbus, nes rašant juos, taip pat vykdomos anoniminės apklausos“, – samprotavo pašnekovė.

Anoniminės apklausos – ir Savivaldybėje

Anonimines apklausas atlieka ir pati Savivaldybė: Taryba ir administracija. Vadovai pasidžiaugia, kad apklausos jiems palankios.
Pavyzdžiui, praėjusios kadencijos Tarybos Antikorupcijos komisija bandė išsiaiškinti gyventojų suvokimą apie korupcijos ir jos galimo paplitimo priežastis rajone. Buvo išplatinta 300 anketų, sugrįžo šiek tiek daugiau nei pusė.
Tada buvo įvardinta, kad korupcija labiausiai pasireiškia sveikatos apsaugoje ir policijoje. Taip manė nuo 26 iki 30 proc. atsakiusiųjų. Nors Savivaldybės administracijai ir Tarybai apklausa buvo palanki, tačiau įsidarbinimas Savivaldybėje pagal korupcijos apraiškas užėmė trečią vietą.
Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymu, Taryba yra patvirtinusi asmenų aptarnavimo rajono Savivaldybės administracijoje, struktūriniuose padaliniuose ir filialuose tvarkos aprašą. Pagal jį kartą per metus, siekiant gerinti asmenų prašymų nagrinėjimą ir jų aptarnavimo kokybę, atliekama   mėnesį trunkanti anoniminė apklausa. Tačiau tik Savivaldybės tinklalapyje skelbiama apklausa didelio dėmesio nesulaukia.
Ryšių su visuomene skyriaus duomenimis, pernai anketas užpildė 3040, šiemet, nuo lapkričio 7 dienos – 23 gyventojai (apklausa baigsis gruodžio 7 d.).
Skeptiškai tokias apklausas vertinantys gyventojai replikuoja, kad į tas anketas galbūt atsako patys Savivaldybės darbuotojai, ir kalba apie būtinumą organizuoti nepriklausomą tyrimą. Arba tokias anketas reiktų platinti kitokiu būdu.