Praėjusiais metais Tirkšlių ambulatorija tapo privati, tačiau neatsisakė nė vieno medicinos punkto. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
Mažėjant pacientų, prastėjant pastatų būklei rajone iš 27 medicinos punktų liko vos ne pusė. Nors šie punktai taip pat išgyvena ne pačius geriausius laikus, tačiau jų uždaryti neketinama.
Tokį patikinimą išgirdo Savivaldybės tarybos Sveikatos priežiūros ir socialinių reikalų komitetas, drauge su pirminės sveikatos priežiūros įstaigų vadovais aptaręs kaimo gyventojų medicininį
aptarnavimą.
Kaime – penkiolika punktų
Savivaldybės gydytojos Irenos Vaicekavičienės duomenimis, mūsų rajone yra penkios gydymo įstaigos, kurios turi kaimo medicinos punktus.
Iš viso rajone jų yra penkiolika. Viešosioms įstaigoms: Mažeikių senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centrui priklauso keturi, Sedos ir Židikų – po tris, UAB Dr. A. Biržiškos sveikatos namams – trys, UAB Tirkšlių sveikatos namams – net penki punktai.
I. Vaicekavičienės teigimu, nėra griežtų teisės aktų, kuriuose būtų nurodyta, kada privaloma steigti medicinos punktus. Pagrindinis dokumentas – senas normatyvas, pagal kurį, jei yra gyventojų nuo aštuonių šimtų iki pusantro tūkstančio, tikslinga steigti atskirą medicinos įstaigą.
Punktai – bendravimo vieta?
Sveikatos priežiūros ir socialinių reikalų komiteto posėdyje dalyvavę įstaigų vadovai informavo apie kaimuose teikiamas medicinos paslaugas, darbo organizavimą, planus. Vienuose medicinos punktuose skiriamas gydymas, leidžiami vaistai, vykdomi profilaktiniai patikrinimai, skiepijama ar net parduodami vaistai, kituose – tik leidžiami vaistai, matuojamas spaudimas, atliekamos profilaktinės priemonės, ne visuose gyventojai turi galimybę nusipirkti vaistų.
„Su felčerėmis pasikalbame, kad iš tikrųjų į punktus ateina tos pačios dvidešimt trisdešimt bobučių pabendrauti, o kas turi automobilius, atvažiuoja iki ambulatorijos ir to punkto praktiškai kaip ir nereikia. Nei to gydymo kas ten paskiria, tik injekcijas“, – savo pastebėjimus apie punktų veiklą išsakė Tirkšlių sveikatos namų direktorė Danė Perminienė.
Panašiai manančiųjų buvo ir daugiau.
„Nė vieno vaisto felčerė be gydytojo leidimo skirti negali. Pacientas turi pasiekti gydytoją, kad šis paskirtų gydymą. Medicinos punktas – vieta žmonėms pabendrauti. Daugelyje šalių medikai atvažiuoja į bendruomenės centrus į pasikalbėjimus, pasišnekėjimus. Švietimą vykdo. Reikia atskirti sveikatos švietimo klausimus nuo gydymo paslaugų“, – lygino Savivaldybės gydytoja I. Vaicekavičienė.
Gydytojai lankosi ne visuose punktuose
Vis dėlto į daugelį rajono medicinos punktų kartą per mėnesį, arba pagal reikalą, atvyksta gydytojai, tačiau kai kur gydytojų paslaugų punktuose neteikiama.
„Važiuodavo į punktus gydytojai, bet atkreipėme dėmesį, kad yra žmonių, kurie susirenka į medicinos punktus, o kitą savaitę tie patys važiuoja į ambulatoriją. Gaišdavome laiką dėl vaistų išrašymo, o žmonės vis tiek jų į Sedą važiuoja. Be to, punktuose tyrimų nepadarysi, aparatų nenusiveši“, – Sedos pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Vilmantė Stankevičienė paaiškino, kodėl gydytojai nebevyksta į punktus.
Direktorė pridūrė, kad dabar visi, kuriems reikia, atvažiuoja į ambulatoriją, kurie negali, pas tuos nuvažiuoja medikai.
Panašiai kaimų gyventojus aptarnauja ir Dr. A. Biržiškos sveikatos centras.
„Visuose trijuose punktuose turime po pusę etato slaugytojos ir jos daro, kas priklauso punktams: leidžia vaistus, matuoja kraujo spaudimą, pertveria žaizdas ir pan. Kaimuose turime 56 slaugomus ligonius, pas kuriuos gydytoja važiuoja kartą per mėnesį, apžiūri, išrašo vaistų. Gydytojai vyksta ir pagal iškvietimus. O kiti pacientai patys atvyksta į ambulatoriją“, – paaiškino įstaigos direktorė Aušrelė Jadvyga Gurauskaitė.
Punktų uždaryti neketina
Gydymo įstaigų vadovai kėlė ir punktų patalpų problemą. Kai kurie jų įsikūrę privačiose patalpose, taigi investuoti į svetimą turtą neapsimoka. Kai kurių punktų būklė prasta ar tik patenkinama, patalpose šalta, trūksta kitokių patogumų. Nuogąstaujama, kad pasibaigus higienos paso galiojimui, sunku bus jį pratęsti. Su tuo, kad situacija punktuose nėra geriausia, sutiko ir Sveikatos priežiūros komiteto pirmininkė, Telšių visuomenės sveikatos centro Mažeikių filialo, išduodančio higienos pasus, vadovė Irena Macijauskienė. Ji prasitarė, kad į situaciją tenka žiūrėti primerkus akis.
Ypač bloga Plinkšių, Dagių, Renavo, Ruzgų medicinos punktų būklė.
„Ruzgų medicinos punkto patalpas esame pasiremontavę, tačiau stogas kiauras. Apylinkės seniūnas jokios pagalbos neteikia, net raštą, kad nusišienautume aplinką, šiukšles išsivežtume esame gavę. Ar slaugytoja tokius darbus padarys? Bendruomenė galėtų prisidėti per viešuosius darbus“, – situaciją komentavo Senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centro, kuriam priklauso punktas, direktorė Gražina Kurienė.
Ambulatorijų vadovai teigė, kad patalpoms suremontuoti, šildymui sutvarkyti, langams pakeisti nėra galimybių, nes lėšų užtenka tik slaugytojų atlyginimams. Tačiau visi patikino, kad punktų uždaryti neketina.
„Kaip nors išsiversime iš to paties katilo“, – nuskambėjo mintis.
Transporto priemonė – dviratis
Blogos patalpos – tik viena problema. Nors kaimo ambulatorijoms už prisirašiusius gyventojus mokama šiek tiek daugiau nei miesto, tačiau, anot jų vadovų, finansinių sunkumų neišvengiama. Todėl medicinos punktų darbuotojams pas pacientus tenka važinėti dviračiais arba savo transportu, nors kuro išlaidos kompensuojamos ne visur.
„Dvidešimt pirmas amžius. Sunkiai įsivaizduoju mediką su dviračiu“, – stebėjosi komiteto narys Alvydas Balčiūnas ir užvedė diskusiją apie medicinos punktų reikalingumą, paskirtį, ateitį apskritai.
Savivaldybės meras Antanas Tenys sutiko, kad problemų kaimo medicinos punktuose yra, tačiau jo manymu, žmonėms jie reikalingi. Esą geriausia būtų, kad medicinos punktas, biblioteka, bendruomenės namai ir panašios įstaigos būtų koncentruotos po vienu stogu, taip kaip yra Krakiuose – jos glaudžiasi mokyklos pastate.
„Šiais metais kaime bus įgyvendinama apie dvidešimt projektų pagal LEADAR ir kitas programas. Reiktų bendro sutarimo, kur galima ką geriau pritaikyti sprendžiant patalpų problemą, nes medicinos punktai kaime tikrai reikalingi“, – apie perspektyvą samprotavo meras.
Taip,kaimo zmonems butinas Med.punktas.Kaip kitaip? Is miestu i kaimus ima traukti zmones,todel ,tikrai reikia med .pagalbos ir diena ir juolab,nakti.Turetu dirbti atsidavusios savo darbui kaimo med.feldceres.
Meluoja Gurauskaitė.Punktus panaikino,o UABą baigia nugyventi „profesorė“
Ačiū MERUI, kad supranta medicinos punktų reikalingumą.
Pagarba