Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Aplinkos ministerijos sprendimu nuo spalio 1 dienos bus įvesti minimalūs įkainiai už gamtos teršimą, todėl pažeidėjai nebegalės išsisukti su minimaliomis baudomis.
Nauja žalos skaičiavimo metodika
Remiantis nuo spalio įsigaliosiančia žalos gamtai apskaičiavimo metodika, minimali vandens telkiniui, žemės paviršiui ar gilesniems jos sluoksniams biologinėmis medžiagomis padaryta žala bus įvertinama ne mažesne nei 518 Lt (150 eurų) bauda.
Cheminėmis medžiagomis aplinką teršiantys asmenys bus baudžiami ne mažesne kaip 691 Lt (200 eurų) bauda.
Minimalus įkainis už bet kokią oro taršą (pavyzdžiui, deginamą plastmasę) sieks 345 Lt (100 eurų), o už gamtos niokojimą pavojingomis ir nepavojingomis atliekomis atitinkamai grės nuo 500 Lt (145 eurai) ir nuo 1 500 Lt (434 eurai) baudos.
Baudas vis tiek reiks mokėti
Aplinkos ministerijos pareigūnų teigimu, dažnai labai sunku įvertinti realią išmestų teršalų padarytą žalą. Dėl taršos sklaidos ir absorbavimo tai dar sunkiau padaryti esant ilgalaikiam aplinkos teršimui. Be to, pareigūnai apie daugelį pažeidimų sužinodavo praėjus ilgam laikui, kada nebeįmanoma tiksliai nustatyti pažeidimų masto, todėl, pavyzdžiui, už 100 kg sulfatų išpylimą į aplinką tekdavo atlyginti 12 Lt žalą.
„Labai dažnai piktybiški pažeidėjai išsisukdavo naudodamiesi esama situacija ir žala aplinkai likdavo neatlyginta. Nuo šiol ir jie turės atsakyti pagal minimalius žalos įkainius. Jei tik yra akivaizdūs faktai, kad žala aplinkai buvo padaryta, aplinkosaugininkai galės pritaikyti minimalius aplinkai padarytos žalos įkainius. Nebebus tokios situacijos, kai valstybei pareigūno darbas, laboratoriniai tyrimai ir dokumentacija kainuodavo daugiau, nei skiriama bauda“, – teigė aplinkos viceministras Linas Jonauskas.
