Pernykštės apskaitos duomenimis, šalyje yra 250 vilkų, aštuoniolika iš jų užregistruota mūsų rajono medžiotojų būrelių plotuose. Eltos nuotr.
Aplinkosaugininkai informuoja, kad didžiausia vilkų atakų tikimybė yra vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje, todėl pataria ūkininkams patiems imtis priemonių apsisaugant nuo šių gyvūnų.
Mažeikiškiai medžiotojai teigia, kad per pastaruosius dvejus metus nėra gavę nė vieno pranešimo apie vilkų padarytą žalą.
Laukiama vilkų atakų
Aplinkos ministerija sutiko, kad Kupiškio rajone būtų sumedžioti du vilkai, anksčiau taip pat buvo leista sumedžioti vieną raišą vilką Anykščių rajone. Šiuo metų laiku vilkai moko savo atžalas medžioti ir neretai, kaip aukas, pasirenka naminius gyvulius, kadangi jie lengviau sumedžiojami.
Vilkų medžioklės sezonas prasideda nuo spalio penkioliktosios ir tęsiasi iki balandžio pirmosios. Per 2012–2013 metų medžioklės sezoną Aplinkos ministerija išdavė penkiasdešimt leidimų vilkų medžioklei. Ankstesniais metais mažeikiškiai medžiotojai sezono metu sumedžiodavo vieną ar du vilkus, bet pernai tokiu laimikiu pasigirti nepavyko.
Pernykštės apskaitos duomenimis, šalyje yra 250 vilkų, aštuoniolika iš jų užregistruota mūsų rajono medžiotojų būrelių plotuose.
Nė vieno skundo
Mažeikių medžiotojų ir žvejų draugijos valdybos pirmininkas Egidijus Virkutis informavo, kad jau dvejus metus medžiotojai iš Mažeikių rajono ūkininkų negavo nė vieno skundo apie pilkių padarytą žalą.
„Anksčiau buvome informuoti apie vilkus, siautėjusius Ketūnų, Užežerės ir Rubikų apylinkėse, tačiau pastaruoju metu skundų apie tai nesame gavę. Plinkšėse, kur anksčiau buvo pastebėta vilkų, apskaitos laikotarpiu jų pėdsakų neaptikta. Šių žvėrių pėdsakų pastebėta tik Naftininkų medžiotojų būrelio plotuose, kurie ribojasi su Kamanų pelkėmis“, – sakė E. Virkutis.
Primename, jog už neteisėtą medžioklę medžiotojams gresia teisės medžioti atėmimas nuo metų iki trejų su medžioklės įrankių konfiskavimu, o šiaip gyventojui – bauda nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su medžioklės įrankių konfiskavimu. Pagal nuo sausio vidurio įsigaliojusias įstatymo pataisas, už vilką dar tektų sumokėti iki trijų tūkstančių litų baudą už gamtai padarytą žalą.
Pataria saugotis ir patiems
Šiuo metu Lietuvoje kompensacija už vilkų padarytą žalą nėra mokama, todėl, siekiant tinkamai apsaugoti naminius gyvūnus nuo vilkų, Aplinkos ministerija šalies ūkininkams siūlo imtis iniciatyvos ir ūkininkauti taip, kad vilkų daroma žala būtų kuo mažesnė.
„Po pirmosios atakos jokiu būdu negalima palikti gyvulių be priežiūros, o geriausia kurį laiką nakčiai suvedinėti į tvartus arba saugius aptvarus. Taip pat būtina kuo greičiau pašalinti gyvulio likučius, kad plėšrūnai negalėtų prie jo grįžti. Jeigu po atakos ir kitą naktį vilkams pasiseks, jie eis pas ūkininkus nuolat. Tokiu būdu ūkininkai, patys to nenorėdami, suformuoja plėšrūnų įprotį misti naminiais gyvuliais“, – teigia aplinkosaugininkai.
Vietovėse, kuriose laikosi vilkai, ūkininkai naktimis gyvulius turėtų suvaryti į aptvarus ar tvartus. Aptvarui geriausiai tinka giliai į žemę įkastas aukštas pustrečio metro metalinis tinklas. Veiksminga apsaugos priemonė yra ir tinkamai įrengtas elektrinis piemuo. Kaip papildoma apsaugos priemonė prie aptvarų gali būti rišamos vėliavėlės, kokios buvo naudojamos vilkų medžioklėje.
Neretai nuo vilkų nukenčia ir kiemsargiai šunys – dauguma jų būna grandine pririšti prie būdos, negali nei pabėgti, nei apsiginti. Vienintelė patikima išeitis – įrengti šuniui tvirtą voljerą, kuris ne tik saugos nuo vilkų, bet ir pačiam šuneliui suteiks daugiau laisvės bei patogumo.
