Aplinkosaugininkai įspėja žolės degintojus

Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Nors dar nėra palankių sąlygų kilti pernykštės žolės gaisrams, šiemet Lietuvos ugniagesiams jau 28 kartus teko gesinti uždegtą žolę.
Mažeikiškiai ugniagesiai gelbėtojai tokius gaisrus pirmą kartą gesino dar vasario pabaigoje.

Dažniausiai žolė dega pavenčiuose

Kovo aštuntosios popietę gražiu oru besimėgavę mažeikiškiai galėjo stebėti ugnies šėlsmą Pavenčių gatvėje – ugnies liežuviai, kurie vietomis siekė pusantro metro, vieną po kito rijo pernykštės žolės metrus prie čia esančio stadiono.
Apie pusvalandį mažeikiškių ugniagesių gelbėtojų ekipažas savadarbėmis priemonėmis tramdė šį gaisrą, neleido ugniai įsisukti į netoliese esančius krūmus.
Per gaisrą išdegė apie trys šimtai arų pernykštės žolės.
Pirmadienio vakarą vėl buvo pranešta apie padegtą žolę – šį kartą gesintas nedidelis plotas prie „Raselės“ sodų bendrijos.
Praėjusiais metais pernykštė žolė gesinta 145 kartus, užpernai tokių gaisrų kilo kur kas mažiau – 120. Mažeikiškiai ugniagesiai gelbėtojai ragina žmones, pastebėjus degančią žolę, pasistengti ją užgesinti. Jei matote, kad to padaryti nepajėgsite arba gaisras jau išplitęs, nedelsiant praneškite ugniagesiams bendruoju pagalbos telefonu 112.

Deginimui numatyti reikalavimai

Siekiant išvengti žolės gaisrų Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai organizuoja patikrinimus, kurių tikslas – išsiaiškinti ir nubausti padegėjus.
Už ražienų, taip pat nenupjautų ir nesugrėbtų žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą piliečiai gali būti baudžiami nuo 57 iki 289 eurų (nuo 196 iki 997 litų). Už vaikų padarytas veikas atsako jų tėvai, be baudų, gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą, kuri skaičiuojama priklausomai nuo gaisro nuniokotos teritorijos.
Prasidėjus pavasariui, vis dažniau iš sodų bendrijų ar nuosavų namų kiemų pakyla deginamų atliekų dūmai. Aplinkosaugininkai primena, kad tai darant reikia laikytis tam tikrų reikalavimų.
„Sausą žolę, nendres, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik sugrėbtas (surinktas) į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti ar kitaip panaudoti, ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastatų. Jų deginimas turi būti nuolat stebimas, jį baigus, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu, draudžiama deginti ražienas, taip pat nenupjautas ir nesugrėbtas (nesurinktas) žolę, nendres, javus ir kitas žemės ūkio kultūras. Net ir sugrėbtas šias atliekas draudžiama deginti miestuose ir miesteliuose“, – informavo Mažeikių aplinkos apsaugos agentūros vyriausiasis specialistas Martynas Kairys.
Už šiuos pažeidimus piliečiams gresia baudos nuo 28 iki 231 euro (nuo 97 iki 797 litų).