Arbatos šalis ir poilsiautojų rojus mažeikiškiui paliko neišdildomą įspūdį

Karatė treneriui teko išbandyti ir dramblių transportą. Nuotrauka iš asmeninio archyvo

„Kelionės – tai būdas pažinti, kas esi tu, kas yra kiti, kodėl mes tokie skirtingi. Tai galimybė pamatyti pasaulį ir stipriau pamilti tai, ką turi čia“, – taip savo potraukį keliauti apibūdino karatė treneris Rolandas Volkovas.
Metų pradžioje jis aplankė egzotinius kraštus – Šri Lanką ir Maldyvų salas.

Tarsi grįžo atgal

Likimas Rolandui lėmė tokį darbą, kad jau išvažinėjo visą Europą, keliavo po Ameriką. Galima pasakyti, kad profesija karatė trenerį užkrėtė noru keliauti ir pažinti kitas šalis.
Kelionę Rolandas traktuoja kaip gyvenimo mokyklą – kai esi už tūkstančio kilometrų nuo draugų ir artimųjų, nori nenori dažnai stoji akistaton su pačiu savimi, o nepalankios situacijos tik užgrūdina.
„Kas paskatino išvyką sausio mėnesį į tokias egzotines šalis? Ogi pernai vykusi įspūdinga kelionė į Tadžikistane esančius Fanų kalnus. Ši šalis – visiškai kitokia kultūra ir žmonės. Būdamas ten pasineri į tokias sąlygas, kokios buvo pas mus prieš trisdešimt metų… Ten tik neseniai baigėsi pilietinis karas, tad kaip turistas apsistoji pirmame privačiame viešbutyje, aplankai pirmąją privačią parduotuvę“, – pasakojo treneris.
Keliautojai, kurie šioje šalyje viešėjo tris savaites, aplankė tik vieną miestą – sostinę Dušanbė. Ir dėl to visiškai nesijaudina – norint pažinti šalį, ją reikia pažinti per žmones, tiesioginį bendravimą – tik jie parodo gražiausias šalies vietas.
Tadžikistanas nustebino keliautojus savo gamta – devyniasdešimt procentų šalies sudaro kalnai – ir ne patys aukščiausi, o, atrodytų, ranka pasiekiami. Tarp kalnų ledynmečio suformuoti ežerai, jų ten daugybė.
„Visa tai pamatėme. Net, galima pasakyti, užuodėme tą rytietišką dvasią – prieskoniai, dulkės, stipri saulė. Po to ir kilo noras labiau pažinti Aziją“, – sakė mažeikiškis.

Pajuto mango skonį

Dešimties dienų kelionės po Šri Lanką būdą mažeikiškis pasirinko netradicinį – išsinuomojo automobilį, pasiėmė gidą ir kartu su drauge išmaišė šios salos kampelius.
„Tokio pat dydžio kaip Lietuva, tik turinti 21 milijoną gyventojų Šri Lanka (anksčiau vadinta Ceilonu) paliko ramios ir gamta turtingos valstybės įspūdį. Joje yra visko – lygumos, kalnai, įspūdinga gyvūnija ir itin vešli augmenija… Eini gatvėmis – žingsnis į šoną: žolėse pilna gyvačių, įvairių gyvių. Važiuoji gatve –  sustoji ir praleidi pusantro ar dviejų metrų ilgio driežą, tada toliau tęsi kelionę“, – dalijosi įspūdžiais Rolandas.
Kadangi salos krantus skalauja vandenynas, tai ir pagrindinis maistas buvo jo teikiamos gėrybės – žuvys, kurių net pavadinimą sunku ištarti, ir ryžiai.

Plačiau skaitykite ketvirtadienio laikraštyje.