Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Nors žiniasklaidoje nuolat gvildenama tema apie nuo sukčių nukentėjusius lengvatikius, apgavysčių aukų nemažėja.
Kriminalinių įvykių suvestinėse tarp įvykdytų nusikaltimų nemažą dalį užima atvejai, kuomet pasinaudojus elektronine erdve pasisavinami svetimi pinigai.
Bankai, ruošęsi stiprinti internetinių mokėjimų sistemos saugumą, planus įgyvendins nuo 2016-ųjų.
Elektroninių nusikaltimų daugėja
Elektroninė erdvė yra tapusi terpe naujoms nusikalstamoms veikloms atsirasti bei plisti.
Ne vienkartiniai yra atvejai, kuomet pavagiami ar apgaulės būdu išviliojami svetimi prisijungimo prie internetinės bankininkystės duomenys ir nukentėjusiųjų bankų sąskaitose saugoti pinigai pervedami nežinia kur.
Ryšių reguliavimo tarnybos nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys apibendrino savo šių metų trečiojo ketvirčio veiklą.
Apibendrinimų duomenimis, elektroninių incidentų liepos–rugsėjo mėnesiais padaugėjo. Palyginus su antruoju metų ketvirčiu, 32 proc. padaugėjo informacinių sistemų užvaldymo arba neteisėto informacinių sistemų išteklių naudojimo bei neteisėto prisijungimo prie jų atvejų.
Be to, 24 proc. padaugėjo ir elektroninių duomenų klastojimo atvejų.
Sukčių „išradingumas“
Internete itin dažnai galima aptikti nuo elektroninių sukčių nukentėjusių žmonių žinučių, įspėjančių apie naujausius sukčių išrastus pasipelnymo būdus.
Štai mergina, nusprendusi parduoti mažai naudotą firminį ir brangų dviratį, patalpino skelbimą viename internetiniame puslapyje ir netrukus sulaukė pirkėjo. Kaip vėliau paaiškėjo – sukčiaus.
Situacija buvo tokia: tariamas „pirkėjas“ per internetinę mokėjimo sistemą „PayPal“ už norimą pirkti prekę pervedė pinigus ir atsiuntė savo „kurjerį“ iš pardavėjo tos prekės paimti. Tada elektroninės mokėjimo sistemos administratoriams paaiškinęs, kad prekės iš pardavėjo negavo, savo pavedimą už dviratį atšaukė.
„Tu neturi įrodymų, nes daiktą atidavei tiesiogiai „kurjeriui“ ir nepagalvojai, kad reikia kokio dokumento. Nebeturi nei daikto, nei už jį gautų pinigų. Pasakoju šią istoriją norėdama, kad ant panašaus „kabliuko“ neužkibtų kiti“ – karčia patirtimi pasidalijo nukentėjusi mergina.
Yra buvę atvejų, kai taip savininkai „pardavė“ ir automobilius.
Telšių apskrities VPK rugsėjo mėnesį registravo 125 sukčiavimo atvejus ir 112 nusikalstamų veiklų finansų sistemai. Mažeikių rajone atitinkamai tokių atvejų registruota 28 ir 47.
Plačiau skaitykite šeštadienio laikraštyje.
Mielas pirmasis Komentatoriau, jei Jūsų sąskaitos įplaukomis rūpintųsi valdžia, turėtumėte dirbti 8 dienas per savaitę ir 25 h per parą už veltui. Valdžia negeba įstatymų priimti be interpretacijos, negi patikėtumėte jiems savo pinigus?
Aš manau kad valdže turi žmonėmis rūpintis ir jū saskaitomis nes žmonės mes esam netiek protingi kad patys pasirūpintume o valdžia nei nedaro prieš apgavikus visus.