Ateitininkai stiprūs, kai yra vieningi

Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2020 metais Ateitininkų federacija mini savo veiklos 110 metų sukaktį, šiuos metus yra paskelbęs Ateitininkų metais.
Krikščionišku pagrindu ir katalikiškumo, tautiškumo, visuomeniškumo, inteligentiškumo, šeimyniškumo principais jaunimą ugdanti Ateitininkų federacija yra lietuviška organizacija, per laiką įveikusi daugybę iššūkių, bet išlikusi.
Skaitytojų dėmesiui – pažintis su Mažeikių rajone šiuo metu veikiančiomis Ateitininkų kuopomis.

Struktūra įdomi, bet iš pažiūros sudėtinga

Iš pirmo žvilgsnio šios katalikiškos organizacijos struktūra gali pasirodyti gana paini. Ateitininkų federacijai vadovauja pirmininkas, yra federacijos taryba, valdyba, sekretoriatas, klubai komitetai, korporacijos, o jau tada – ateitininkų sąjungos.
Įdomu tai, kad žmonės į korporacijas jungiasi pagal tai, kokioms specialybėms atstovauja. Pavyzdžiui, didžiuosiuose Lietuvos miestuose veikia mokytojų ateitininkų sendraugių, medikų, teisininkų ir panašios korporacijos.
Ateitininkų sąjungos skirstomos į smulkesnius vienetus – jaunųjų ateitininkų, moksleivių ateitininkų, studentų ateitininkų ir ateitininkų sendraugių sąjungas.
Viekšniškis mokytojas Paulius Auryla yra ir Ateitininkų federacijos tarybos narys, ir Telšių krašto ateitininkų vietovės pirmininkas.

Mūsų rajone – trys kuopos

Pašnekovo teigimu, Žemaitijoje šiuo metu veikia apie 18 ateitininkų kuopų. Iš jų 3 – mūsų rajone.
Mažeikių Pranciškaus Asyžiečio kuopos veikloje dalyvauja įvairias miesto mokyklas lankantys mokiniai. Kadangi jiems nepatogu rinktis kurioje nors vienoje mokykloje, jie buriasi šios bažnyčios parapijos namuose. Kuopai vadovauja „Ventos“ progimnazijos tikybos mokytoja Rūta Urbonavičiūtė. Tikybos ir technologijų mokytoja Sigrida Norvaišienė vadovauja prie Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios parapijos veikiančiai ir daugiausiai Merkelio Račkausko gimnazijos mokinių vienijančiai Šv. Jono Bosko ateitininkų kuopai. P. Auryla – Viekšnių kun. Jono Ilskio ateitininkų kuopos vadovas.
Anksčiau kuopa gyvavo ir Ukrinuose, tačiau, uždarius mokyklą, vaikai išsiskirstė mokytis į skirtingas rajono mokyklas ir kuopos neliko.

Vienija įvairaus amžiaus žmones

Lietuvoje veikia ir kita panašiomis į Ateitininkų federaciją vertybėmis pagrįsta bei ilgą gyvavimo istoriją turinti organizacija – Lietuvos skautų sąjunga. Tačiau tai – pasaulinė, ne lietuviškas šaknis turinti organizacija.
Pasak P. Aurylos, kalbant apie Lietuvoje veikiančias ateitininkų kuopas, daugiausia jų yra mišrios. Tokios, kurias sudaro jaunučiai (vaikai iki 14 metų) ir moksleiviai (vyresni nei 14 metų jaunuoliai).
„Na, aišku, mes, kuopų vadovai, mokytojai, esame jau tos trečios grupės atstovai – sendraugiai. O šiaip, turime savus iššūkius, funkcijas, užsiėmimų laiką. Jaunučiams aktualūs vienokie dalykai, moksleiviams – šiek tiek kitokie. Bandome suderinti, ieškoti, kas ir vieniems, ir kitiems būtų aktualiau, įdomiau“, – kalbėjo pašnekovas.
Jis apgailestavo: Žemaitijoje nėra studentų ateitininkų sąjungos. Klaipėda, nepaisant to, kad joje veikia universitetas, nesurenka pakankamo jaunų žmonių kiekio, kad galėtų veikti studentų ateitininkų sąjunga.

Pritraukti ir išlaikyti sudėtinga

Tam kad sąjunga, kuopos gyvuotų, reikia narių – vaikų ir jaunimo. Jų pritraukimas į ateitininkų veiklą ir išlaikymas joje – vienas iššūkių, su kuriais susiduria vadovai. Kadangi įvairių pramogų jauniems žmonėms gyvenimas siūlo daug, norinčiųjų dalyvauti ateitininkų veikloje mažėja.
„Jei žiūrėtume nuo pradžių, ateitininkai nuo pat savo gyvavimo pradžios turėjo tikslą prisidėti prie tikėjimo, lietuvybės išsaugojimo. Norėjo puoselėti jaunų žmonių norą siekti akademinio išsilavinimo. Tai, kai pasižiūri, kas norėtų tame dalyvauti, kam tinka tokios gairės, nebe daug to jaunimo ir belieka“, – kalbėjo mokytojas.

Naujų žmonių mažai

Pasak pašnekovo, su ateitininkais dirbti įdomu, tačiau yra viena sąlyga: įdomu tada, kai supranti to darbo prasmę. Motyvuotų vadovų, suprantančių, kad ateitininkų veikla, už kurią nėra apmokama pinigais, pareikalaus labai daug laiko, vidinių dvasinių resursų, rasti sudėtinga.
Todėl didžioji dalis ateitininkų sąjungų, kuopų vadovų dirba nuo tada, kai Lietuva tapo laisva, – 30 metų. Tiesa, jei anksčiau tokios sąjungos veikdavo kone kiekviename Lietuvos miestelyje, dabar jų sumažėję.
„Įvairūs sąjūdžiai pulsuoja tokiomis tarsi bangomis. Pavyzdžiui, Atgimimo sąjūdis – labai ryškus. Dvasiniai, lietuvybės, bendruomenės ar akademinių žmonių sąjūdžiai nėra tokie ryškūs, jie labiau vidiniai, neišplaukiantys į plačius vandenis. Tikybos mokytojams, sugebantiems sudominti, pritraukti jaunų žmonių dalyvauti ateitininkų veikloje, tikrai reikia dėkoti“, – mintimis dalijosi P. Auryla.

Drauge stipresni

Viekšnių kun. Jono Ilskio ateitininkų kuopa veikia 22 metus. Šią sukaktį kuopos nariai paminėjo neseniai, Vasario 16-ąją.
P. Auryla pasidžiaugė: Viekšniuose pavyko suburti gerą ateitininkų kuopą. Jos veikloje dalyvauja ne tik gimnazijos moksleiviai, yra ir po studijų į Viekšnius gyventi sugrįžusių jaunų žmonių.
„Gera komanda reiškia stipresnes pajėgas. Drauge dalijamės idėjomis ir jas įgyvendiname, sugalvojame jaunimui patrauklių veiklų. Kai lieki vienas, atsiranda „perdegimo“ problema“, – pasakojo pašnekovas.
Mažeikių rajone veikiančių kuopų nariai palaiko ryšį vieni su kitais – dalyvauja išvykose, kelionėse, sutvirtinimų savaitgaliuose, stovyklose, paskaitose, susitinka pokalbiams bei diskusijoms įvairiomis temomis.
„Mus, vadovus, įkvepia tai, kad iš tėvų išgirstame, jog organizacija palengvino jų vaikų auklėjimą. Džiugu, kad per užimtumą ateitininkai gauna atsakymus į jiems rūpimus klausimus“, – apibendrino P. Auryla.