Rūšiuoti atliekas lietuvius labiau skatina ne ekonominiai, o ekologiniai motyvai. Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Daugiau nei trečdalis šalies gyventojų nuolat rūšiuoja atliekas, du trečdaliai iš viso to nedaro arba rūšiuoja tik kartais.
Skatina ekologiniai motyvai
Tai parodė Aplinkos ministerijos užsakymu atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas.
Rūšiuoti atliekas lietuvius labiau skatina ne ekonominiai, o ekologiniai motyvai. Daugiau nei 50 proc. rūšiuojančių nurodė, kad juos skatina noras sumažinti aplinkos taršą ir saugoti senkančius gamtos išteklius. Trečdalį motyvuoja ir tai, kad rūšiuoti tiesiog nėra sudėtinga. Taip pat trečdaliui rūpi ir į sąvartynus patenkančių šiukšlių kiekio mažinimas.
Dažniausiai rūšiuojama
Gyventojai dažniausiai rūšiuoja stiklą, popierių ir plastiką. Šias žaliavas antriniam perdirbimui atiduoda net 80–90 proc. rūšiuotojų. Iš jų tik kas penktas rūšiuoja maisto ir gėrimų dėžutes, skardines, kompostuoja maisto bei daržo atliekas.
Mažesnis atliekų kiekis šiukšliadėžėse ir teigiamas poveikis Lietuvos ekonomikai gyventojams yra santykinai nesvarbūs. Jie rūpi tik atitinkamai 16 proc. ir 11 proc. apklaustųjų. Įdomu, kad dėl kaltės jausmo atliekas rūšiuoja kas dešimtas, o kaimynų ar draugų pavyzdžiu paseka viso labo 6 proc. rūšiuojančiųjų.
Rūšiavimą laiko beprasmiu
Lietuviai, kurie atliekų nerūšiuoja, dažniausiai teigia to nedarantys dėl to, kad šalia jų namų nėra rūšiavimui skirtų konteinerių.
Tačiau Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje jų jau pakankamai daug. Pavyzdžiui, Kauno mieste ir rajone įrengtos net 1223 antrinių žaliavų konteinerių aikštelės, Vilniaus mieste ir rajone – 1192, Klaipėdos mieste ir rajone – 460. Vidutiniškai Lietuvoje viena antrinių žaliavų konteinerių aikštelė tenka 388 gyventojams.
Beveik 30 proc. visiškai atliekų nerūšiuojančių lietuvių teigia, kad tam namuose neturi pakankamai vietos. Kita svarbi priežastis – įsitikinimas, kad rūšiavimas yra beprasmis užsiėmimas. Šią priežastį nurodė beveik kas ketvirtas respondentas.
konteineriai fotografuoti tad, kai jie buvo yurši. Bet dažniausiai jie kaupini, netelpa nėi popierisu, nei plastmasė. O dar kvailas nurodymas suspaudyti palastikinius butelius, kai kurių be kokio įrankio neįveiksi. Dar jei namuose dėliosi atskirai šiukšles tai reikės atskiros patalpos, tiek atskirų indų nurikiuoti. O mes dauguma gyvename kaip Antano Škėmos novelės personažai.