Aviacijos šventė – svarbioms sukaktims pagerbti

Pirmoji aviacijos šventė, surengta 2012 m., sutraukė minias mažeikiškių ir rajono svečių.

Po aštuonerių metų pertraukos mažeikiškius vėl kviečia aviacijos šventė. Ji skiriama Mažeikių aeroklubo 40-mečiui, Julijono Kumpikevčiaus skrydžio 90-mečiui ir mūsų kraštiečio vardo suteikimo aerodromui 12-osioms metinėms paminėti.

Atliko skrydį iš Prahos

Mažeikių pradžios mokykloje, o vėliau ir Mažeikių gimnazijoje mokęsis Julijonas Kumpikevčius laikomas lietuvių civilinės aviacijos pradininku. Jis – pirmasis Lietuvos tarptautinis civilinis lakūnas.
Bajorų šeimoje augęs jaunuolis nuo mažumės domėjosi mechanika. Tarnaudamas kariuomenėje, J. Kumpikevičius pasirodė esąs geras lėktuvų mechanikas, tačiau jam nepavyko patekti į karo lakūnų kursantų būrį, nepasisekė įstoti ir į Lietuvos aeroklubą, nes mažeikiškis neįstengė sumokėti piniginio įnašo.
Atlikęs karinę prievolę, mūsų kraštietis buvo išsiųstas dirbti į Lietuvos ambasadą Prahoje, ten įstojo į Tomašo Masaryko lakūnų mokyklą.

Šiemet sukako 90 metų, kai, nusipirkęs seną lėktuvą be navigacijos prietaisų, J. Kumpikevčius sudėtingomis oro sąlygomis iš Prahos atskrido į Kauną. Jis nusileido 1934 m. kovo 9 d., skrydis truko daugiau nei keturias paras.
Kaune pilotas buvo sutiktas labai iškilmingai: į sutiktuves susirinko visi karo aviacijos karininkai, sakė kalbas, džiaugėsi laimingai pasibaigusiu skrydžiu.
23-ejų metų lakūnas buvo apgyvendintas „Metropolio“ viešbutyje ir porą savaičių dalijo interviu, kalbėjo per radiją.

Vardą suteikė aerodromui

Po šio skrydžio J. Kumpikevičius buvo pripažintas pirmuoju Lietuvos civilinės aviacijos lakūnu, jam suteiktas tarptautinio lakūno vardas. 1940 m. jis buvo paskirtas Vilniaus šaulių aviacijos būrio vadu, dirbo Vilniaus ruožo transporto viršininku ir globojo šaulių lakūnus.
Po Antrojo pasaulinio karo lakūnas su šeima pasitraukė iš Lietuvos, spėjęs pasiimti tik du lagaminus. Iš pradžių J. Kumpikevičius apsistojo Vokietijoje, po to emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas, kur dirbo aviacijos gamykloje.

Pirmojoje aviacijos šventėje aerodromo vėliavą kėlė ir Julijono Kumpikevčiaus dukra Giedrė Kumpikaitė (dešinėje).

Jis mirė 1985 m., po dvejų metų buvo perlaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse.
2011 m. Lietuvoje lankėsi kraštiečio dukra, Niujorko Long Island universiteto profesorė, ilgametė Tautos fondo bei Niujorko „Lietuvių radijo“ vadovė, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ kavalierė Giedrė Kumpikaitė, kuri išreiškė norą kokiu nors būdu įamžinti tėvo atminimą.
Iš pradžių buvo siūlyta J. Kumpikevičiaus vardu pavadinti Sedos gatvės Mažeikiuose, kur gyveno Kumpikevičiai, atkarpą. Šios idėjos atsisakius, buvo nutarta lakūno vardą suteikti Šerkšnėnuose esančiam aerodromui. Tai buvo padaryta 2012 metais, o šia proga surengta įspūdinga aviacijos šventė.

Pradėjo nuo nulio

40-ties metų jubiliejų švenčiančio Mažeikių aeroklubo istorija prasidėjo nuo tada, kai sukarintos organizacijos SDAALR (Savanoriškos draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti) valdyba pritarė Mažeikių rajono valdžios iniciatyvai plėtoti aviacijos sportą.

„1984 metais Mažeikių autobusų stotyje išlipau iš autobuso, buvau 27-erių metų energingas, pilnas jėgų, idėjų. Atvykau į miestą, apie kurį nieko nežinojau, kurti aviacijos. Sulaukęs valdžios palaikymo, gavau kabinetą, sandėlį penkiasdešimčiai parašiutų. Pakabinus skelbimą, iš karto susirinko aštuoniasdešimt žmonių, norinčių šokti parašiutu. Šuolius tada atlikome Akmenės aerodrome“, – apie pirmus aeroklubo žinginius pasakojo dabartinis Mažeikių aviacijos sporto klubo vadovas Rimantas Morkūnas.

Po trejų metų ilgų ieškojimų, kurie vyko su kitu bendraminčiu ir bendradarbiu – Petru Sučyla, prie Šerkšnėnų buvo rasta vieta aerodromui. Atlikus visus formalumus, prasidėjo darbai: sutvarkytas kelias, pastatytas tiltukas, parvežta antena, statoma „kazarma“ (kareivinės), sargų namelis, lėktuvų tvirtinimo vietos.

Išgyveno įvairių laikotarpių

Aeroklubas išgyveno ir geriausius, ir blogiausius laikus: buvo laikas, kai jis turėjo tris lėktuvus „AN 2“, du lėktuvus „JAK 52“, tris sraigtasparnius, sklandytuvą „Banik“, per sezoną sportininkai atlikdavo 7 tūkstančius šuolių, laimėdavo Baltijos šalių pirmenybes ir daug kartų triumfavo Lietuvos čempionatuose. Buvo laikas, kurio nesinorėtų prisiminti: nutrūko finansavimas, susidarė didelės skolos, visi klube dirbę žmonės išėjo, prasidėjo dideli grobstymai.

2001 metais aeroklubo veikla prasidėjo iš naujo. Šiuo metu klubas turi lėktuvą „AN 2“, aerodrome yra įrengtas 790 metrų pakilimo takas, per sezoną pirmuosius šuolius čia atlieka apie 200 žmonių. Aerodrome įgyvendinami projektai, kurių metu parašiutizmo mokosi šauliai, kariai savanoriai, su lėktuvais ir parašiutais supažindinami globos namų auklėtiniai, kitas jaunimas.
R. Morkūnas suskaičiavo: per klubo gyvavimo laikotarpį iš viso parašiutu šokta apie 80 tūkst. kartų, o 2016 m. Mažeikių aeroklubas Šerkšnėnuose surengė antrąją aviacijos šventę.

Laukia įvairūs pasirodymai

Pasiruošimas trečiajai aviacijos šventei, kuri vyks rugpjūčio 17 d., šeštadienį, prasidėjo prieš metus. Tikimasi, kad į ją atvyks ir legendinio lakūno dukra G. Kumpikaitė.
Šiai šventei skirti renginiai prasidės išvakarėse – penktadienį Mažeikių muziejuje vyks parodos „Mažeikių krašto skrajūnai“ pristatymas.

Per 40 metų Mažeikių aeroklube atlikta apie 80 tūkstančių šuolių parašiutu.

Šeštadienį į Šerkšnėnus susirinkę šventės svečiai pirmiausia išvys aukštojo pilotažo grupės „ANBO“, kurią sudaro lakūnai Rolandas Paksas, Robertas Noreika ir Algimantas Žentelis, pasirodymus, du kartus savo programą parodys garsusis lakūnas Jurgis Kairys.

„Dviem savo lėktuvais atvyks ir parodą pristatys „AirBaltic“ pilotų akademija. Skrydžius atliks lėktuvų ir sklandytuvų iš Telšių, Akmenės, Klaipėdos, Biržų, Adažės (Latvija) pilotai. Planuojami
ultralengvųjų orlaivių ir parasparnių skrydžiai bei aviamodeliuotojų parodomoji programa. Nepavyko sutarti dėl naikintuvų skrydžių, tačiau žiūrovai galės stebėti atstatytų senovinių orlaivių replikų paradą, sraigtasparnių ir malūnsparnių parodomąsias programas, taip pat Lietuvos karinių oro pajėgų sraigtasparnio pasirodymą. Visus skrydžius komentuos skrydžių vadovai, žiūrovams bus paaiškinti ir pristatyti programų niuansai“, – sakė R. Morkūnas, pridūręs, kad skrydžių programa, kaip ir visada, priklausys ir nuo rugpjūčio 17-osios orų.

Pasirodymai vyks ne tik ore.

Šventės dalyviai galės susipažinti su aerodrome eksponuojama Lietuvos šaulių sąjungos, KASP 603 pėstininkų kuopos karinės technikos ir ginkluotės paroda, vyks senovinių automobilių ir motociklų demonstracija, numatyta ir kultūrinė programa.
Į šventę ir iš šventės žiūrovus nemokamai veš autobusai. Savo transporto priemones šventės dalyviai galės palikti ir abipus kelio į aerodromą esančioje teritorijoje, kur vietos bus pažymėtos kuoliukais ir ištemptomis juostomis.
Nuotr. iš redakcijos archyvo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto