Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Dauguma Baltijos šalių gyventojų maisto produktams išleidžia 26–50 proc. šeimos pajamų, beje, dauguma jų perka produktus beveik kiekvieną dieną, rodo portalo „Nozare.lv“ ir kompanijos „Gfk Custom Research Baltic“ atlikta apklausa.
Lietuviai vyrai maistui neišlaidauja?
26–50 proc. šeimos pajamų maistui išleidžia 54 proc. Lietuvos, 53 proc. – Estijos ir 48 proc. – Latvijos gyventojų. 75 proc. ir daugiau mėnesinių pajamų maistui išleidžia po 20 proc. latvių ir estų, 18 proc. – lietuvių. Mažiau nei 25 proc. pajamų maisto produktams išleidžia 16 proc. Estijos, 18 proc. Lietuvos ir 20 proc. Latvijos gyventojų.
Mažesnes sumas maistui Latvijoje ir Estijoje išleidžia biurų darbuotojai, o Lietuvoje – vyrai ir didesnes pajamas uždirbantys žmonės. Visose Baltijos šalyse pastebima bendra tendencija – kuo mažesnės pajamos, tuo didesnė jų dalis išleidžiama pagrindiniams poreikiams.
Prieinamus maisto produktus labai kokybiškais pripažino 18 proc. Latvijos, 13 proc. Estijos ir 8 proc. Lietuvos gyventojų, o maisto kokybe abejoja atitinkamai 8 proc. lietuvių, 5 proc. latvių ir 2 proc. estų.
Renkasi vietos gamintojų produktus
Atlikta apklausa taip pat parodė, kad, rinkdamiesi tarp vietos ir importuotų maisto produktų, Baltijos šalių gyventojai mieliau renkasi vietos gamintojų pagamintas pirmosios būtinybės prekes: pieną, duoną, mėsą ir kiaušinius. Šią vietos gamybos produkciją renkasi nuo 73 iki 90 proc. Latvijos, Lietuvos ir Estijos gyventojų.
Iš importuojamų prekių dažniausiai perkama kava, prieskoniai, alkoholis, sviestas ir taukai, o vaisiai perkami tiek vietos gamybos, tiek įvežti iš kitų šalių, priklausomai nuo sezono.
Lyginant su kaimyninėmis šalimis, Latvijoje genetiškai modifikuotų produktų atsisako 58 proc. Latvijos gyventojų, tuo tarpu Lietuvoje šių produktų atsisako 43 proc., o Estijoje – 41 proc. gyventojų.
