Pasak Alinos Bernotienės, popierinės knygos neprarado savo svarumo. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
Visuomenė pastebi, o ir bibliotekų darbuotojai pripažįsta, kad šiandieninių bibliotekų misija, vaidmuo ir svarba yra pasikeitusi. Į jas ateinama jau ne vien pasiimti knygų.
Mintimis apie tai, kaip ir kuo šiandien gyvena 95 metų veiklos sukaktį šį rudenį mininčios Mažeikių viešoji biblioteka bei jos filialai – darbuotojai, skaitytojai, pasidalijo įstaigos direktorė Alina Bernotienė.
Mini sukaktis
Šie metai jubiliejiniai ne tik Mažeikių viešajai bibliotekai, bet ir jos filialams: 80-metį jau paminėjo Tirkšlių, 50-metį – Palnosų bibliotekos. Balėnų biblioteka skaičiuoja 50, Urvikių 60, Buknaičių ir Kapėnų po 65, Laižuvos ir Sedos bibliotekos – 80-uosius veiklos metus, tad netrukus jų kolektyvai skaitytojus pakvies į vienokius ar kitokius šventinius renginius.
Palnosų biblioteka savo veiklos 50-metį paminėjo spalio pradžioje. Į jį susirinko buvę darbuotojai – pasidalijo prisiminimais apie darbo bibliotekoje metus, apžvelgta bibliotekos istorija.
Ir etapų buvo visokių. Traukos centru biblioteka buvo tapusi prasidėjus pajamų deklaravimui. Nemažai lankytojų į ją ateidavo kopijavimo paslaugų. Palnosų biblioteka buvo kur kas gyvesnė, kol veikė Daubiškių mokykla. Ją uždarius patalpos tapo nebešildomos, lankytojų sumažėjo ir nuo 2016 metų gruodžio iki 2017 metų vasaros ji iš viso nebeveikė.
Vis tik dabar Palnosų filialo vyresnioji bibliotekininkė Virginija Momgaudienė džiaugiasi aktyviausiais skaitytojais.
Lankytojų padaugėjo
Grįžtant prie Mažeikių viešosios bibliotekos, 1922 metų spalio 2 dieną mažeikiškiams duris atvėrė Aleksandro Vaičkaus iniciatyva įsteigtas Centrinio valstybės knygyno Mažeikių skyrius. Iš pradžių jo fonduose buvo 193 knygos, 20 pavadinimų periodinių leidinių, o skyrių lankė… 83 skaitytojai. Po metų skaitytojų padaugėjo iki 400. Už naudojimąsi bibliotekos paslaugomis iš lankytojų buvo imamas 10 litų užstatas. Bėgant laikui, įstaigai vadovavo keletas direktorių, keitėsi jos pavadinimai, buvo kuriami filialai.
Šiuo metu Mažeikių viešoji biblioteka ir jos filialai turi 6680 skaitytojų. Iš jų – 1982 vaikai iki 14 metų. Vien centrinę Mažeikių biblioteką lanko 3344 skaitytojai.
Bibliotekų stiprybė – žmonės
Mažeikių viešajai bibliotekai kiek ilgiau nei metus vadovaujanti Alina Bernotienė sako, jog bibliotekų stiprybė visada buvo, yra ir bus žmonės – darbuotojai bei lankytojai.
Darni bendrystė daug priklauso nuo keleto veiksnių: nuo darbuotojų, kokybiškai aptarnaujančių skaitytojus, organizuojančių renginius bei susitikimus, vykdančių kraštotyrinę veiklą. Priklauso ir nuo socialinių partnerių – kultūros, švietimo įstaigų, nevyriausybinių organizacijų bei lankytojų noro dalyvauti renginiuose, domėtis naujovėmis, naudotis viešaisiais interneto prieigos taškais.
Direktorės nuomone, stipri biblioteka yra gyva biblioteka.
Modernumo link – penkiolika metų
Pirmieji žingsniai bibliotekos modernėjimo link pradėti žengti 2002 metais, kuomet sukurta bibliotekos interneto svetainė. Mažeikiuose, kaip ir visoje Lietuvoje, imta diegti bibliotekų informacinė sistema LIBIS. Ji padeda ir bibliotekininkams, ir skaitytojams patogiau ir greičiau rasti informaciją, sužinoti, kokius leidinius turi kitos Lietuvos bibliotekos, bei prireikus juos užsisakyti. Prisijungę prie šios sistemos skaitytojai mato,
Biblioteka – erdvė įvairaus amžiaus žmonėms ir įvairaus pobūdžio renginiams. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
kokius leidinius jie yra pasiskolinę iš bibliotekos, kada laikas juos grąžinti. Nespėjusieji tų leidinių perskaityti, naudodamiesi šia sistema, gali prasitęsti jų grąžinimo laiką.
Prieš dešimtmetį skaitytojams pradėtos išduoti magnetinės visose šalies bibliotekose galiojančios skaitytojų kortelės. Suaugusieji, norintys turėti tokią neribotą laiką galiojančią skaitytojo kortelę, turi sumokėti pusantro euro vienkartinį mokestį. Vaikams ir moksleiviams iki 16 metų tokia kortelė kainuoja 1 eurą.
Daug šventinių renginių
Pasak viešosios bibliotekos direktorės Alinos Bernotienės, visus metus bibliotekoje vyksta daug renginių, skirtų įvairaus amžiaus, skirtingus poreikius turintiems žmonėms. Ypač daug tokių renginių šį – šventinį spalio mėnesį.
Lankytojų dėmesio sulaukė aktorių Giedriaus Arbačiausko bei Andriaus Bialobžeskio poetinis vakaras, mažeikiškės Jūratės Norvaišienės poezijos knygos pristatymas, dailininkės Sigutės Ach apsilankymas.
Visi šie ir dar daugiau renginių buvo dedikuoti bibliotekos veiklos sukakčiai. Vis tik pašnekovė neišskyrė kurio nors vieno jubiliejinio renginio ir tikino: 95-metis – ne vien bibliotekos, jos darbuotojų, bet ir visų gyventojų šventė, kurioje vienaip ar kitaip sudalyvauti galėjo visi.
Paskirtis nuolat keičiasi
Pašnekovės teigimu, šiandien biblioteka iš tradicinės, įprastos, perauga į informavimo bei kultūros erdvę, atitinkančią įvairius visuomenės interesus.
„Anksčiau biblioteka buvo lygu knyga. Dabar ji tapatinama su atvira erdve, kurioje galima rasti ne tik dominančią literatūrą, bet kurioje ir organizuojami renginiai, susitikimai, vykdoma kraštotyrinė veikla, užtikrinamas skaitmeninis ir informacinis raštingumas“, – kintantį įstaigos bei jos filialų vaidmenį apibūdino A. Bernotienė.
Besikeičianti biblioteka tampa kūrybine erdve įvairių organizacijų, klubų rengiamiems susitikimams, seminarams, paskaitoms, parodoms. Bibliotekos erdvės atviros ir vaikams. Taip pat ir jaunimui, kuris kviečiamas bibliotekoje savanoriauti – įgyti renginių organizavimo patirties, dalyvauti edukacinėse veiklose.
Ir leidinių, ir interneto
Įstaigos direktorės teigimu, bibliotekos ir jos filialų lankytojai tikisi, kad ras ir galės pasiskolinti mokslams ar laisvalaikiui reikalingų knygų.
Labiausiai skaitytojai mėgsta ir pageidauja pramoginės literatūros – detektyvų, meilės romanų, gyvenimo istorijų, žymių žmonių atsiminimų, biografijų, kelionių apybraižų. Mažeikiškiai noriai skaito ir lietuvių autorių kūrinius, domisi Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis.
„Daugelis nuolatinių skaitytojų turi savo mėgstamiausius rašytojus ir laukia naujų jų knygų. Moksleiviai skaito programinės literatūros kūrinius, studentai ir jaunimas – įvairių mokslo šakų leidinius: psichologijos, ekonomikos, vadybos. Yra skaitytojų, kurie mėgsta istorines knygas, žymių žmonių atsiminimus, biografijas, kelionių apybraižas, skaito žinomų lietuvių autorių kūrinius, domisi Metų knygos rinkimais“, – paaiškino A. Bernotienė.
Nemaža dalis žmonių bibliotekose naudojasi skaityklos paslaugomis, viešosios interneto prieigos taškais.
Numano, ko skaitytojai pageidaus
Leidinius bibliotekos darbuotojai užsako atsižvelgdami į vartotojų poreikius, nes daugeliu atvejų žino, kokia knyga bus labiau skaitoma, o kurią paims tik keletas skaitytojų.
„Populiarių autorių knygų žmonės prašo joms vos pasirodžius knygynuose. Tie, kas domisi knygomis, randa informacijos internete ar kituose šaltiniuose. Jais, planuodami, kokių knygų reikės skaitytojams, naudojamės ir mes“, – paaiškino pašnekovė.
Bibliotekoje komplektuojami ir ilgalaikę išliekamąją vertę turintys kultūriniai, informaciniai, meno leidiniai, klasikinės literatūros knygos.
Kiekvienam – savi poreikiai
Mažeikių viešosios bibliotekos Ukrinų filialo bibliotekininkė Valda Muravjovienė sako, jog skaitytojų skonis ir norai priklauso nuo jų amžiaus.
Vaikai ir jaunimas yra tarsi lakmuso popierėlis, parodantis, kas vienu ar kitu metu madinga. Vaikai ir paaugliai mėgsta „fantasy“ žanro knygas. Kita vertus, pastaruoju metu šio žanro knygų populiarumo banga slūgsta. Pradinių klasių mokinukai dabar noriai skaito šmaikščias knygeles. Suaugusieji jau turi susiformavusį skonį, tad madų per daug nesivaiko.
„Naujų, gerų knygų tikrai gauname. Skaitytojai lankosi daugiausia tie patys. Visus juos pažįstu, o žinodama poreikius, būna, kartais paskambinusi ir pranešu, kad turiu vieną ar kitą naują knygą“, – sakė V. Muravjovienė.
Elektroninės popierinėms – ne konkurentės
Pasak pašnekovės, daugelis Ukrinų gyventojų namie turi kompiuterius bei internetą. Ir yra visai neblogai įvaldę, kaip naudotis šiuolaikinėmis technologijomis. Tad pasinaudoti kompiuteriu į biblioteką suaugusieji ateina nedažnai.
Akimirka iš moksleivių ir dailininkės Sigutės Ach susitikimo. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
Kita vertus, kartais būna, kad, pavyzdžiui, namie nesiseka prisijungti prie internetinės bankininkystės, nepavyksta kur nors prisiregistruoti. Tada prašoma bibliotekininkės pagalbos.
Dažnesni svečiai prie bibliotekos kompiuterio – vaikai.
Vis tik V. Muravjovienė pastebėjo, kad bent jau kol kas elektroninės knygos skaitytojų širdžių neužkariavo.
„Parekomenduoju, papasakoju žmonėms, kad yra galimybė, kai labai nekantrauja perskaityti kokį naują, populiarų vieno ar kito autoriaus kūrinį, greitai ir patogiai jį parsisiųsti ir perskaityti naudojantis kokiu išmaniuoju įrenginiu. Vis tik žmonės laukia, kol bibliotekoje atsiras popierinė knyga“, – pastebėjo pašnekovė.
Universalaus recepto nėra
Abi pašnekovės, kalbėdamos apie bibliotekų ateitį, vylėsi, kad spausdintas žodis išlaikys savo vertę ir bus žmonėms reikalingas.
„Prieš kurį laiką daug buvo kalbama apie tai, kad popierines knygas neabejotinai išstums elektroninės. Kol kas to neįvyko. Ir norisi sau, kolegoms ir skaitytojams linkėti, kad moderniosios, išmaniosios kompiuterinės technologijos neišstumtų tikrų, apčiuopiamų popierinių leidinių“, – mintimis pasidalijo V. Muravjovienė.
Vis tik nei viešosios bibliotekos direktorė A. Bernotienė, nei V. Muravjovienė neturi universalaus recepto, kaip skatinti žmonių pomėgį skaityti. Tai turėtų skleistis ir per valstybinį požiūrį į kultūrą bei jos darbuotojus. Šis pomėgis skatinamas ir per naujas skaitytojams siūlomas veiklas – skaitymo konkursus, akcijas, projektus. Daug kas esą priklauso ir nuo šeimų. Jeigu jose pasėjamas skaitymo grūdas, tikėtina, kad ir atžalos ateityje domėsis knygų pasauliu.
