Justas ir Titas Simaškos.
Šį sezoną Lietuvos automobilių ralio sprinto čempionate prie Mažeikių automobilių sporto klubo pergalės prisidėjo jo garbę gynę Justas ir Titas Simaškos.
Abu sportininkai užsiima kita veikla, tačiau, nori jie ar nenori, tenka sekti tėčio – šalies automobilių sporto legendos Aurelijaus Simaškos pėdomis.
Pavojai nebaugina
A. Simaška, daugkartinis Lietuvos automobilių ralio sporto čempionas, pirmasis iš lietuvių tapęs Europos auto kroso čempionu (1999 m.), teigė, kad noras pradėti dalyvauti automobilių sporto varžybose buvo jo sūnų pasirinkimas.
„Turėdamas tokios patirties, galvojau: kad jie tik kuo toliau būtų nuo šio pomėgio… Automobilių sportas yra pakankamai brangus dalykas. O kai jį pasirenki, įsitrauki, jis tampa gyvenimo būdu – tu keliesi su mintimi apie automobilius ir guliesi“, – „Santarvei“ sakė Viekšniuose gimęs sporto veteranas.
A. Simaška pasakojo: su automobiliu jis yra vertęsis 22 kartus, šešis kartus tiesiu taikymu trenkęsis į kitus automobilius. Visa tai vyko tuomet, kai dar nebuvo sportininkus saugančių galvos laikiklių. Dabar mašinoje yra įrengta šiuolaikinių saugumo priemonių, tad šis sportas yra pakankamai saugus ir nuogąstauti reikia tik dėl rezultatų, – tvirtino sportininkas.
Nusprendė per šeimos šventę
A. Simaškos sūnūs kiekvienas savaip atėjo į automobilių sportą.
21-erių Justas, dabar studijuojantis energetiką, nuo mažų dienų domėjosi futbolu, net galvojo apie futbolininko karjerą, tačiau patirta liga neleido tos svajonės įgyvendinti.
„Pats jau nemačiau, kaip tėtis važiuoja, tačiau visą istoriją žinojau. Mano akyse jis buvo herojus. Jau nuo dvylikos metų, po sėdyne pasikišęs pagalvę ar kelis sulankstytus drabužius, sėsdavau prie vairo, mėgėjiškai pasivažinėdavau. Nuo devyniolikos jau startavau pirmosiose varžybose, pajutau, kad sekasi, ir „užsikabinau“, – kalbėjo autolenktynininkas.
33-ejų gydytojas Titas „Santarvei“ pasakojo, kad kiekvieną žiemą su tėčiu važiuodavo ant ledo, o kai įgijo teises, tai dar labiau užsikrėtė šiuo pomėgiu.
„Davėme jaunėliui pavažiuoti, pamatėme, kad turi gyslelę, sakyčiau, talentą. Varžybose nedalyvaudavome, tačiau prieš dvejus metus šeimos šventėje pasiūliau: gal važiuojame C lygos varžybose su BMW. Važiavome, Justui patiko, dabar yra beprotiškai užsivedęs, dirba, treniruojasi ir siekia rezultatų“, – apie bendrą pomėgį kalbėjo T. Simaška.
Plačiau skaitykite penktadienio laikraštyje.
