Lapkričio 6 dieną Telšių Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje atidaryta telšiškio Vaidoto Aloyzo Žvirblio darbų paroda „Pavertimo magija – perdirbimo galia“. Ji bibliotekoje veiks iki pat šv. Kalėdų.
Profesijos žinias derina su kūrybine veikla
V. A. Žvirblis – Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazijos mokytojas, jau 33 metus ugdantis mokinius fizikos ir matematikos srityje. Savo profesijos žinias jis derina su kūrybine veikla, kuri tapo jo laisvalaikio aistra.
Vaidotas iš senų, nebereikalingų buities daiktų sukuria naujus kūrinius, taip suteikdamas jiems antrą gyvenimą.
Jo kūryboje atsispindi originalios idėjos – pavyzdžiui, knygos paverčiamos laikrodžiais, o iš kasdienių daiktų gimsta unikalios skulptūros. Meninė veikla jam padeda atsipalaiduoti ir įprastus daiktus pamatyti visai kitomis akimis.
Sveikinimai autoriui
Parodos atidarymo renginį bibliotekoje muzikos garsais pradėjo V. A. Žvirblio mokiniai Gustas Domarkas, Gytis Varkalys, Tadas Dargužis.
Kadangi autoriaus kūrinius galima vadinti tvariais, populiarią sąvoką „tvarumas“ apibūdino Vaidoto kūrybos gerbėja mokytoja Vilija Vaičiulienė, patvirtindama, kad kolegos kūryba atitinka šio termino standartus.
Parodos autoriaus dukra Milda Žvirblytė papasakojo, kad ne taip lengva buvo tėčio viso gyvenimo kūrybą iškelti į dienos šviesą.
Renginio vedėja bibliotekininkė Rasa Stanevičiūtė pasidalijo lankytojų įžvalgomis apie autoriaus kūrinius.
Pedagogą sveikino ir už unikalumą, kūrybingumą dėkojo Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazijos direktorius Robertas Ežerskis, kiti kolegos, bičiuliai, kūrybos gerbėjai.
Noras kurti
Vaidotas prisipažino, jog ruošiantis parodai buvo nemažas stresas – tą naktį miegojo vos porą valandų, tačiau išgyveno. Jis sakė, kad iki šiol niekada net nesusimąstydavo, kad yra toks tvarus. Viskas prasidėjo vaikystėje, kai buvo mažas – daiktų buvo mažai, viską reikėjo tvarkyti, taisyti, o jei išmesi, nieko nebeturėsi. Todėl buvo įprasta kaupti.
„Viską krauni, krauni… Metai eina. Tada žiūri, jog niekas nebetelpa, reikia lentynos, o iš kur ją gausi? Tenka pačiam susimeistrauti“, – pasakojo autorius. Dar ir iki šių dienų Vaidoto garaže tebekabo prieš kelis dešimtmečius jo paties sukonstruota lentyna. Vaidotas juokiasi, jog jo garaže – tvarkinga netvarka, bet jam ten viskas aišku ir jis viską randa.
„Ką jūs pagalvotumėte, jei jūsų antroji pusė pasiknisa šiukšliadėžėje, išsitraukia keletą daiktų ir dingsta ilgam garaže? Pagalvotumėte, kad nieko gero… Bet kai grįžti iš garažo su kokiu kūriniu, gal ir visai nieko tada? Ar ne?“ – kalbėjo parodos autorius, rodydamas sukurtą darbą iš indelio dangtelio, pasibaigusio dezodoranto buteliuko ir kitų jau nebereikalingais tapusių daiktų. Vaidoto širdį visada užlieja džiaugsmas, kai gauna norimą rezultatą, kai pavyksta visas detales sudėlioti tinkamai.
Visi gimę pedagogo darbai po kelių savaičių nugula į spintą prie kitų kūrinių, ir jis imasi naujų idėjų įgyvendinimo.
„Nėra lengvas tas kūrybos procesas. Atsineši kokį kibirėlį, žinai, kas iš jo bus, ir jau kitą dieną turi rezultatą, bet taip būna ne visada. Kartais jis išstovi ir mėnesį, ir du, ar net metai praeina, bet galų gale ką nors sukonstruoji“, – sakė Vaidotas.
Kūrėjas juokavo, jog jo talentą lavinti padeda ir kaimynai, kurie prineša jam nebereikalingų daiktų, tikindami, jog kūrybingas kaimynas vis tiek ras, kur juos pritaikyti. Taip buvo ir su vienos dukros Mildos kaimynais, kurie atnešė iš pažiūros visai nebepanaudojamų daiktų, o štai Vaidoto rankose gimė kūrinys – skorpionas, kuriam jis panaudojo seną pjūklą, grandinę, kastuvą ir kitus rakandus. Autorius šypsojosi: „Tik nesupraskite manęs neteisingai, nepradėkite dabar man visko nešti…“
Vaidotas atviravo, jog dar nebuvo pasiruošęs savo darbų rodyti viešai. „Čia yra mano žaislai, jaunystėje aš tiek žaislų neturėjau. Tų žaislų vis daugėja, daugėja, vienas kitas iškeliauja kam nors dovanų. Nežinau, kam dėkoti, gal Dievui, kad protą apšvietė, ir tapau toks tvarus, o gal tai užprogramuota manyje buvo. O iš tikrųjų tie mano žaislai – savotiškas pailsėjimas. Juk mes gyvename: darbas, namai, darbas, namai… Visi turi kažkokį pomėgį, mielą širdžiai – kas skaito knygas, serbentus augina ar turi kitą veiklą. Taip pailsi nuo tos kasdienybės. Tikiu, kad kiekvienas turite ką nors panašaus, o jei neturite, tai susiraskite, nes yra smagu“, – kalbėjo parodos autorius.
Aurelija SERVIENĖ
