ELTOS nuotrauka
Švietimo ir mokslo ministerija kreipėsi į aukštąsias mokyklas ragindama skelbti mažiausius priėmimo balus stojantiesiems 2015 metais.
Būtinybė įsivesti stojamojo balo kartelę nustatyta Mokslo ir studijų įstatyme.
Kartelę nustato Švietimo ir mokslo ministerija
„Priėmimo kartelė būtina, jei norime turėti kokybišką aukštąjį mokslą ir būti konkurencingi tarptautinėje erdvėje, – sako švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis. – Tikimės, kad aukštosios mokyklos atsirems į mūsų bazinį siūlymą nusistatydamos aukštesnę kartelę pagal savo galimybes.“
Stojantiems į valstybės finansuojamą vietą minimalią kartelę nustato Švietimo ir mokslo ministerija. 2015 metais pretenduojantiems gauti valstybės finansavimą studijoms reikės būti išlaikius bent du brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros (valstybinį – stojant į universitetus, valstybinį arba mokyklinį – stojant į kolegijas) ir užsienio kalbos valstybinį egzaminą. Priėmimo į mokamas studijas sąlygas nusistato kiekviena aukštoji mokykla.
Siūlo taikyti minimalų stojamąjį balą
Švietimo ir mokslo ministerija siūlo universitetams taikyti ne mažesnį nei 1, kolegijoms – 0,8 mažiausią stojamąjį balą. Jis galiotų pretenduojantiems tiek į valstybės finansuojamas, tiek į mokamas studijų vietas.
Tokie konkursiniai balai apskaičiuojami, jeigu iš keturių konkursinių dalykų stojantieji yra išlaikę bent vieną valstybinį brandos egzaminą.
Konkursinis balas apskaičiuojamas konvertavus keturių mokomųjų dalykų – brandos egzaminų arba metinių pažymių – rezultatus į 10 balų sistemą.
Konkursinio balo skaičiuoklę galima rasti LAMA BPO interneto svetainėje.
Informaciją apie mažiausius stojamuosius balus aukštosios mokyklos turi pateikti iki vasario 1 d. Švietimo ir mokslo ministerija gautus duomenis ketina apibendrinti ir skelbti.
Ne visos aukštosios mokyklos taiko
2014 m. mažiausią stojamąjį balą buvo įsivedusios keturios iš 47 aukštųjų mokyklų.
Vilniaus universitetas studijuoti priėmė tuos, kurių konkursinis balas buvo ne mažesnis kaip 3 iš 10-ties galimų, Kauno technologijos universitetas ir Klaipėdos universitetas – 1,8, Vytauto Didžiojo universitetas – tam tikrose specialybėse 1 ir 2.
Į valstybės finansuojamas vietas 2014 m. universitetuose galėjo įstoti surinkę 2,26, kolegijose – 1,94 konkursinio balo. Per bendrąjį priėmimą 2014 m. į mokamas vietas universitetuose įstojo surinkę 0,45, kolegijose – 0,35 konkursinio balo iš 10 galimų. Aukštosios mokyklos priėmimą į mokamas studijas vykdo ir pasibaigus bendrajam priėmimui, o duomenų apie papildomai priimtųjų konkursinius balus neskelbia.
Švietimo ir mokslo ministerija taip pat siūlo keisti Mokslo ir studijų įstatymą, kad visas aukštosioms mokykloms valstybės skiriamas finansavimas būtų susietas su mažiausiu stojamuoju balu.
