Darbuotojų ekskursijos kelia įtarimų

Savivaldybės bendrovių darbuotojams dovanojamas keliones ne visi vertina palankiai. Nuotraukos iš redakcijos archyvo

Neseniai UAB „Mažeikių vandenys“ darbuotojai lankėsi Taline. Tarp keliautojų buvo ir darbuotojų sutuoktiniai, kuriems taip pat buvo kompensuotos kelionės išlaidos. Teigiama, kad už kelionę sumokėjo profsąjunga, tačiau pastarosios sąskaitą papildė bendrovė. Vandens vartotojai įžvelgia, kad tokios dovanos dovanojamos vandens branginimo sąskaita.

Domėjimasis kelione papiktino

„Santarvė“ pabandė išsiaiškinti kaltinimus vandentvarkos bendrovei. Tačiau noras sužinoti tiesą papiktino jos direktorių Praną Trakinį.
„O kas nutiko? Tie dalykai normalūs ir neieškokite sliekų. Jei pradėsite mane kirkinti, aš kitais metais nevešiu. Ir pasakysiu, kad labai nepatenkinta yra „Santarvė“, –  į kalbas nesileido vadovas.
Jis tarsi negirdėjo paaiškinimo, kad laikraštis nieko nekaltina, tik nori gauti atsakymus į skaitytojų ir vandens vartotojų pateiktus klausimus: kas mokėjo už kelionę, kiek ji kainavo, kiek prisidėjo patys žmonės.
„Kiek kainavo, mūsų reikalas, aš nesiruošiu aiškintis, neprivalau. Jei norite, kvieskite STT ar FNTT“, – išgirdome atsakymą į savo klausimą.
Vėliau P. Trakinis prasitars, kad šiek tiek pinigų surinko iš keliautojų, „kažkiek“ pinigų davė profsąjunga, ir įmonė prisidėjo, nes pati profsąjunga tiek pinigų neturinti.
„Ar numirs „Vandenys“ dėl penkių tūkstančių, jei autobusą išpirks? Juk ne į Paryžių, tik į Taliną važiavome. Kompensavome ir dalį sutuoktinio išlaidų, nes kitaip nevažiuos žmonės“, – dėstė direktorius ir neslėpė, kad tarp antrųjų pusių buvo ir jo paties žmona.
Į konkretesnius klausimus nenorėjęs atsakyti vadovas paprašė parašyti, kad „žmonės patenkinti, viskas gražiai, Trakinis organizavo“ ir nukreipė pas bendrovės profsąjungos komiteto pirmininkę.

Sutuoktiniams liko laisvų vietų

„Mažeikių vandenų“ profesinės sąjungos komiteto pirmininkė Dina Mališauskienė buvo ne ką kalbesnė. Paaiškinusi, kad labai užsiėmusi, nes dirba nuotekų inžiniere, prašė klausimus atsiųsti raštu, tačiau ne į visus sulaukėme konkretaus atsakymo, kai kurie skyrėsi nuo direktoriaus aiškinimo. Nors kalbėdamasis su „Santarve“ kelionės organizatoriumi pasivadino P. Trakinis, D. Mališauskienė tikino, kad kelionę organizavo profesinės sąjungos komitetas.
„Profsąjungos komiteto pagalba informuoti buvo visi bendrovės darbuotojai: visų padalinių skelbimų lentose prieš mėnesį buvo pakabinti pranešimai, nurodyta data, iki kada gali užsiregistruoti. Padalinių vadovai buvo prašomi informuoti visus savo pavaldinius, kurių darbo vietos yra mūsų rajono kaimuose“, – apie kelionės organizavimą pasakojo profsąjungos komiteto pirmininkė.
Į  kelionę vyko 31 žmogus: profsąjungos nariai ir kiti darbuotojai. Likus laisvų vietų, buvo leidžiama pasiimti savo antrąją pusę – tokių „svetimųjų“ buvo penki.

Apie pinigus – tabu

Kelionės organizatorių teigimu, konfliktų dėl to, kas vyks į Taliną, nebuvę.
„Į kelionę važiavo visi norintys darbuotojai – nuo vadovų iki eilinių. Važiavo ir vadovų, ir eilinių darbuotojų antrosios pusės. Mes nė vieno neišskiriam. Visiems buvo vienodos sąlygos“, – sakė D. Mališauskienė.
Pašnekovė informavo, kad  kelionės išlaidas padengė profesinė sąjunga.
„Visa suma pagal sudarytą sutartį buvo pervesta į turizmo agentūrą iš profsąjungos sąskaitos. Taip pat darbuotojai bei šeimų nariai dėjosi po 50 litų. Kadangi kelionę organizavo profesinės sąjungos komitetas, todėl jis sprendė ir dėl išlaidų kompensavimo ne profsąjungos nariams ir sutuoktiniams“, – patikslino komiteto pirmininkė.
Kadangi direktorius P. Trakinis tvirtino, kad per profsąjungą prie kelionės prisidėjo ir įmonė, „Santarvė“ bandė sužinoti šios paramos dydį.
„Kadangi profesinė sąjunga turi paramos gavėjo statusą, tai dėl socialinės partnerystės profsąjungos komitetas kreipiasi į bendrovės vadovą paramos. O vadovas savo nuožiūra skiria lėšas. Pagal turimas lėšas profesinės sąjungos komitetas sprendžia, kur ir kaip jas panaudoti. Šiuo atveju buvo nuspręsta vykti į kaimyninę šalį, Estiją“, – sulaukėme atsakymo… be atsakymo.
Prašymas patikslinti jį įvardijant konkrečią pinigų sumą taip pat nesulaukė atsakymo. D. Mališauskienė paaiškino, kad apie profsąjungos narių lėšų panaudojimą neturinti teisės skelbti viešai. Esą profsąjungos veikla, finansinės ataskaitos kartą per metus pateikiamos tik profesinės sąjungos nariams. Pašnekovė informavo, kad „Mažeikių vandenų“ profesinė sąjunga priklauso Žemaitijos regiono profesinei sąjungai ir pasiūlė kreiptis į jos pirmininkę – lyg ji galėtų žinoti, kiek lėšų kelionei skyrė bendrovė, nes mus domino būtent šie pinigai, o ne profsąjungos lėšos.

Svetimi neturėtų būti remiami

Prieš septynerius metus dėmesio sulaukė ir „Mažeikių vandenų“ administracijos darbuotojų išvyka į Švediją. Kelionės išlaidas kompensavo bendrovė, už transporto nuomą autobusų parkui sumokėjusi tris tūkstančius litų. Kai kuriuos darbuotojus papiktino tai, kad bendrovės lėšomis pasinaudojo ir keliauninkų antrosios pusės. Tarp „svetimų“ buvo ir Savivaldybės administracijos direktoriaus, bendrovės valdybos pirmininko Broniaus Kryžiaus žmona. Paviešinus faktą, ji kompensavo kelionės išlaidas.
„Jei yra įmonės pelno ir jei bendrovės valdyba priima sprendimą, nematau nieko blogo. Socialinėms reikmėms turėtų būti numatytas nedidelis procentas, bet tai viskas turėtų būti proto ribose. Svetimų neturėtų būti“, – apie Savivaldybės „uabų“ keliones dabar „Santarvei“ komentavo B. Kryžius.
Bendrovės „Mažeikių vandenys“ tinklalapyje yra paskelbta praėjusių metų veiklos ataskaita. Joje rašoma, kad „įvertinus finansinę ir investicinę veiklą, iš pagrindinės veiklos gauta 265,5 tūkst. litų nuostolio“.
Išgelbėjo tik ataskaitiniais metais „ORLEN Lietuvai“ už vieną milijoną litų parduotas nenaudojamas slėginis nuotekų kolektorius, todėl bendrovės likutinis pelnas sudarė beveik pusę milijono litų.

Svetimi mokėjo patys

Keliones savo darbuotojams kas kelerius metus dovanoja ir Savivaldybei priklausanti bendrovė „Mažeikių šilumos tinklai“. Šią vasarą jos žmonės keliavo po Baltarusiją – Lietuvos didžiųjų kunigaikščių keliais.
Įmonės vadovas Jonas Jurkus paaiškino, kad tokia kelionė, pasitarus bendrovės valdyboje, buvo dovanota įmonės savarankiškos veiklos penkiolikmečio proga.
„Kartu keliavo ir šeimų nariai – sutuoktiniai ar kas nors iš vaikų. Nepasakyčiau, kad kelionė buvo brangi, vienam žmogui kainavo bene 500 litų. Smulkmenų neprisimenu, mūsų darbuotojai padengė bene trečdalį sumos, svetimieji patys susimokėjo už kelionę“, – paaiškino direktorius, pats į kelionę važiavęs su žmona.
J. Jurkus patikino, kad konfliktų dėl kelionių nekyla, vieni darbuotojai tokiu paskatinimu pasinaudoja vieną kartą, kiti – kitą. Be to, įmonės darbuotojų atlyginimai nėra tokie dideli, o bet kurioje išvykoje tenka atverti piniginę, tad ne visi ir veržiasi keliauti.

Kelionės naudingos

„Mažeikių šilumos tinklų“ direktorius J. Jurkus pasigyrė, kad bendrovė remia ne tik savo darbuotojus, bet ir įvairius renginius, bažnyčias, pensininkus ir kt.
„Jei dirbi pelningai, tam tikrą procentą leidžiama skirti socialinėms reikmėms. Akcininkų susirinkime svarstome, kokią sumą skirti paramai. Apie 50 tūkstančių litų tam esame numatę. Tai nėra didelė suma“, – paaiškino direktorius.
Pastebėjus, kad kai kurie šilumos vartotojai tokius rėmimus vertina skeptiškai, nes tai gali atsiliepti šilumos kainai, J. Jurkus suskubo tai neigti. Anot jo, tokios išlaidos tarife nesudaro nė šimtosios cento dalies.
„Stengiamės vienu šūviu nušauti du zuikius: naudingumą derinam su malonumu. Ir Baltarusijoje susitikome su šilumos tiekėjais, pasidalijome patirtimi, ginčijomės, diskutavome. Tai savotiška savišvieta“, – kelionės įspūdžiais pasidalijo J. Jurkus.

Geresnė atmosfera – puikesni rezultatai

Po kelerių metų pertraukos šią vasarą keliavo ir UAB „Mažeikių autobusų parkas“ kolektyvas – vyko į Biržus: apžiūrėjo smegduobes, aplankė kitas vietoves.
Įmonės direktorius Arvydas Šemeta paaiškino, kad ekskursija surengta profsąjungos iniciatyva, administracija palaikė ir nemokamai skyrė autobusą. Drauge važiavo ir bene septyni ar aštuoni darbuotojų šeimų nariai, kurie už kelionę taip pat nemokėjo.
„Bet kuri įmonė vienaip ar kitaip skatina savo darbuotojus. Rengti šventes, kalėdinius susitikimus, pabendrauti neformalioje aplinkoje yra įmonės prestižo reikalas“, – mano vadovas.
Bendrovėje rengiama kolektyvinė sutartis, joje bus numatyta ir parama darbuotojams nelaimės bei kitais atvejais.
„Žiūrint iš šalies, tokias keliones gal kas ir gali vertinti kaip neūkiškumą, pinigų švaistymą. Tačiau  toks bendravimas yra ir kolektyvo formavimas. Būčiau neteisus, jei administracija neprisidėtų. Negalima nuo žmonių nusigręžti, juk jie nėra robotai, turi eiti patenkinti į darbą. Tada ir rezultatai bus geresni“, – apie skatinimo naudą samprotavo direktorius.
A. Šemetos teigimu, kelionės į  Biržus savikaina nebuvo didelė. „Ateityje bus numatytas kažkoks reguliavimas, limitai, šlifuosime viską. Kiekviena situacija – individuali“, – apie darbuotojų ir „svetimųjų“ kelionės išlaidų kompensavimą kalbėjo įmonės vadovas.