Dėl pabėgėlių – daug neaiškumų

Kol kas neaišku, kiek į Europos Sąjungos valstybes plūstančių pabėgėlių pasieks Mažeikius. ELTOS nuotr.

Praėjusią savaitę Europos Komisija pasiūlė valstybėms narėms per dvejus metus paskirstyti 160 tūkstančių pabėgėlių, perkeliant juos iš Vengrijos, Graikijos ir Italijos.
Lietuvai pagal šią schemą reikėtų priimti 1105 pabėgėlius.
Rajono vadovai neabejoja: tokia prievolė neaplenks ir Mažeikių, tačiau kol kas laukiama daugiau informacijos dėl pabėgėlių priėmimo.

Numatyta pabėgėlių kvota

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Europos Komisija pagal naująjį pabėgėlių pasiskirstymo planą Europos Sąjungos šalims siūlo per dvejus metus papildomai perkelti 160 tūkstančių žmonių.
Lietuvai, be anksčiau įsipareigotų priimti 325 pabėgėlių, siūloma papildomai priimti dar 780 asmenų: daugiausia tai turėtų būti pabėgėliai iš Sirijos, Irako ir Eritrėjos.
Kitais metais Lietuvą turėtų pasiekti 505 pabėgėliai iš karinių konfliktų apimtų zonų Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje, 2017-aisiais – dar 600. Jų išlaikymui valstybės biudžete kasmet reikės numatyti ne mažiau kaip 5,5 mln. eurų.
Apie du trečdalius šių išlaidų, tikimasi, padengs Europos Sąjunga (ES). Tačiau ir dalį Lietuvos valstybės biudžeto skirtų pinigų vėliau turėtų kompensuoti ES fondai.
Vienam pabėgėliui išlaikyti ES žada skirti iki 6 tūkstančių eurų per metus. Preliminariai skaičiuojama, kad per dvejus metus iš ES fondų turėtų būti atgauta apie 6,6 mln. eurų, o iš Lietuvos biudžeto per 2016–2017 m. laikotarpį turėtų būti skirta apie 11–12 mln. eurų.

Situaciją aptarė parlamentarai

Kaip šios išlaidos bus paskirstytos šalies savivaldybėms, kokių jos sulauks užduočių, kol kas informacijos nepateikiama.
Kad savivaldybės laukia daugiau informacijos dėl pabėgėlių priėmimo ir jų integravimo į visuomenę procesų, buvo konstatuota ir trečiadienį vykusiame Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje, kur buvo nagrinėjami pabėgėlių priėmimo Lietuvoje klausimai.
Seimo nariai teiravosi, ar savivaldybės yra pasirengusios pabėgėlių apgyvendinimui, ar pabėgėliai turės galimybę įsidarbinti, ar bus vietų jų vaikams darželiuose bei mokyklose.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai akcentavo, jog rengiantis šiems procesams trūksta aiškumo ir nutarė atskiroms ministerijoms pateikti aiškias užduotis dėl pabėgėlių priėmimo ir integravimo proceso įgyvendinimo bei jo koordinavimo šalyje. Taip pat buvo pasiūlyta svarstyti galimybę paskirti ne kelias, o vieną ministeriją, kuri būtų atsakinga už visus pabėgėlių priėmimo ir integravimo darbus.

Trūksta informacijos

Savivaldybės meras Antanas Tenys prisipažino, kad kol kas pagrindinis informacijos šaltinis pabėgėlių tema yra spauda, televizija. Jokių oficialių dokumentų, pranešimų šia tema negauta, į pasitarimus dėl pabėgėlių priėmimo ar integravimo savivaldos atstovai dar nė karto nebuvo kviesti.
„Iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos esame tik gavę raštą, kuriame buvo prašoma atsakyti, kiek lietuvių kilmės žmonių, gyvenančių Kryme, Luhanske, Donecke, jeigu norėtų čia atvykti, galėtume priimti“, – situaciją komentavo meras.
Be abejo, teigė politikas, savivalda norėtų turėti daugiau informacijos, nes šiuo metu vadovaujamasi tik samprotavimais, spėjimais, kaip galėtų būti.

Plačiau skaitykite šeštadienio laikraštyje.