Sigito STRAZDAUSKO nuotrauka
Nors daugiau kaip pusė Lietuvos ir Latvijos namų ūkių vis dar nesusidorotų su netikėtomis 230 eurų finansinėmis išlaidomis, šis rodiklis nuo 2010 metų gerėja.
Eurostato duomenimis, daugiau negu pusė Lietuvos gyventojų (57 proc.) pripažįsta, kad negalėtų apmokėti maždaug 230 eurų (60 proc. vidutinių disponuojamųjų pajamų dydžio) nenumatytų išlaidų. Estijoje tokio dydžio išlaidų negalėtų padengti 39 proc., Latvijoje – 67 proc. gyventojų.
Vis dėlto nuo 2010 m. gyventojų, kurie negalėtų apmokėti netikėtų išlaidų, dalis sumažėjo: tuo metu Lietuvoje tokių gyventojų buvo 62 proc. , Estijoje – 44 proc., Latvijoje – 79 procentai.
Pagal gyvybės draudimo sutartis ir savanoriško kaupimo pensijų fonduose sukaupto turto vertė vis dar kukli, skelbiama naujausioje SEB banko Baltijos šalių namų ūkių finansinio turto apžvalgoje. Apskaičiuota šios rūšies turto vidutinė vertė, tenkanti vienam gyventojui, Estijoje yra 258 Eur, Latvijoje – 284 Eur, Lietuvoje – 295 Eur.
Pernai šio turto vertė augo taip pat sparčiai – ir dėl gausesnių įmokų, ir dėl palankių investicijų rezultatų. Per 2014 metus šios rūšies turto vertė Lietuvoje padidėjo 21,3 proc., Latvijoje – 19,1 proc., Estijoje – 11,6 procento. Vidutinė savanoriško kaupimo pensijų fondų grąža visose šalyse buvo apie 7 procentus.
„Nors žiūrint į skaičius atrodo, kad daugiausia santaupų turi estai, vis dėlto, atsižvelgus į gaunamas pajamas, galima sakyti, kad labiausiai taupyti yra linkę lietuviai. Teoriškai statistinis Lietuvos gyventojas turi sukaupęs šešių vidutinių mėnesių darbo užmokesčio dydžio santaupas indėlių sąskaitose, Estijos gyventojas – penkių mėnesių, Latvijos – kiek daugiau negu keturių mėnesių“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
