Valstybinės kalbos įstatymas nustato, kad Lietuvoje veikianti įstaiga negali išduoti mūsų šalies asmenims dokumento ne valstybine kalba arba be vertimo. Šalia svetimomis kalbomis parašytų tekstų privalu pateikti informaciją ir valstybine kalba.
Iki šiol Savivaldybės kalbos tvarkytojas negavo nė vieno skundo dėl tokio reikalavimo nepaisymo.
Į redakciją užsukęs mažeikiškis vis tik pasigedo pagarbos valstybinei kalbai.
Sulaukėme skundo
Į redakciją atėjęs vyras atsinešė tarptautiniu veterinarijos pasu pavadintą dokumentą, kuriame informacija pateikta net penkiomis kalbomis, bet lietuviško teksto tarp jų nėra. Mūsų skaitytojas pasipiktino tokia situacija.
„Lietuvoje valstybinė kalba yra lietuvių. Kodėl mūsų šalyje tai ignoruojama? Kas atsakingas už šiuos dalykus?“ – klausė žmogus.
Vyras pasakojo, kad tokį dokumentą jam išdavęs veterinarijos gydytojas Stasys Rudnickas, skiepijęs jo keturkojį augintoją. Apie tai bylojo tokiame pase padaryti šio gydytojo įrašai ir lipdukas apie šuns skiepus.
Patvirtinimas apie skiepus
Veterinarijos gydytojas S. Rudnickas „Santarvei“ teigė, kad jis pildo tokius pasus, kokius įsigyja veterinarijos vaistinėse – o jų yra įvairių formų ir įvairiomis kalbomis.
Būna, kad ir pats žmogus atsineša tokį pasą, nes jį įsigyja veterinarijos vaistinėje arba, pirkdamas gyvūną, jį gauna iš ankstesnio augintojo. Jei tokio paso augintinis neturi, žmogui pageidaujant, veterinarijos gydytojas jį išduoda.
„Tokie pasai reikalingi tik įrašams apie skiepus. Būna, kad tokį pasą ir pats padarau. Svarbiausia yra, kad žmogus turėtų patvirtinimą, jog gyvūnas paskiepytas“, – paaiškino pašnekovas.
Mažeikių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Zigmantas Stumbra informavo, kad naminių augintinių pasai išduodami tik įgaliotų veterinarijos gydytojų, kurie įtraukti į specialų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintą sąrašą.
Mūsų rajone tokia teisė suteikta šios tarnybos veterinarijos gydytojui Virginijui Grigaliūnui.
Plačiau skaitykite penktadienio laikraštyje.
