Internetinė erdvė, įvairūs portalai – viena iš populiariausių priemonių propagandai skleisti. Nuotr. iš redakcijos archyvo
Prieš porą metų tyrimų bendrovės „Spinter“ atlikta gyventojų apklausa parodė, kad net 49 proc. gyventojų pastebi propagandos apraiškas, o 38 proc. respondentų teigė sugebantys atskirti netikrą informaciją.
Aktyvus rusų propagandos demaskuotojas tinklaraštininkas Ričardas Savukynas mano, kad būtina nuolat didinti atsparumą informacinėms grėsmėms, mokyti žmones, kaip atskirti melą nuo tiesos, nes jie neretai tampa ne tik propagandos taikiniu, bet ir įrankiu.
Socialinių tinklų lankytojai pastebi, kad vadinamieji Kremliaus troliai ir kiti propagandos skleidėjai ypač suaktyvėja prieš rinkimus.
Naudoja įvairias gudrybes
Tinklaraštininkas R. Savukynas, gerai žinomas pseudonimu Rokiškis Rabinovičius, pastebi, kad propagandą skleidžiančių portaliukų Lietuvoje yra kelios dešimtys, nors didesnė dalis yra menkai aktyvūs, tik mažesnė jų dalis bando vaizduoti kažkokius naujienų puslapius. Dauguma vaizduoja visai nesusijusius, kokius nors dvasinga veikla užsiimančius portalus.
Pvz., portalus apie gyvūnų globą, sveiką mitybą, meditaciją, skraidančias lėkštes ar dar ką nors. Temos būna pačios įvairiausios, kas tik šauna į galvą. Toks portaliukas tiesiog tarp visos kitos medžiagos periodiškai įterpia kokį nors propagandinį straipsnį. Tiesiog lyg tarp kitko…
Pašnekovas išskyrė ir dar vieną propagandos aspektą – jos skleidėjai paprastai bando patys „prisikabinti“ prie bet kokių kontraversiškų temų. Jei tik pamato, kad žmonės gali būti kažkuo nepatenkinti, ima skleisti propagandą, gerai parinkdami ir propagandinių straipsnių temas, ir net sukurdami specialius melus. Tarp ryškesnių paskutinio laikotarpio propagandos krypčių buvo melai apie medžių kirtimus, skiepus, vaikų atiminėjimą ir pan.
Tampa propagandos taikiniu ir įrankiu
R. Savukyno teigimu, žmonės, kurie protestuoja dėl kokio nors dalyko, gali net neįtarti, kad jie jau tapo ir propagandos taikiniu, ir propagandos įrankiu.
„Pavyzdžiui, žmonės kovoja už tai, kad kokiame nors draustinyje būtų išsaugoti medžiai. Propagandos tinklas pats ima skleisti tų žmonių pateiktą informaciją, o kartu – kurti straipsnius, kurie palaiko medžių gynėjus. Pastarieji pasijunta sulaukę pagalbos iš kažkokių geranorių, tad ir patys ima platinti jų medžiagą. Tarp tų geranorių išsyk atsiranda ir keli aktyvūs organizatoriai, kurie didelę dalį veiklos perima į savo rankas. Taip žmonėms net nepastebėjus, visa veikla nukreipiama į banalią kovą prieš pačią Lietuvos valstybę, visokių Kremliaus melų platinimą, žmonių nusivylimo didinimą ir taip toliau“, – apie propagandos technologijas kalbėjo tinklaraštininkas.
Tyko realios grėsmės
R. Savukyno teigimu, propagandos, melo grėsmės yra realios, kai mes suvokiame jas realiai.
„Kai mums trūksta informacijos – mes tas grėsmes arba nuvertiname, arba pervertiname. Kai kalbame apie kibernetines grėsmes, pvz., kompiuterių įsilaužimus ir pavojus valstybinėms organizacijoms, – tos grėsmės yra per mažai įvertintos. Tą rodo buvę incidentai – tiesiog vaikiški įsilaužimai į sistemas, susijusias su „Sodra“, sveikatos apsauga ar rinkėjų duomenimis. Šiuo atžvilgiu galime sakyti, kad elgiamės kaip mažas vaikas, sėdintis ant traukinio bėgių ir nesuprantantis, kad, kai atlėks garvežys, tai jau maža nepasirodys“, – samprotavo pašnekovas.
R. Savukyno pastebėjimu, pavojai, susiję su Kremliaus dezinformacinėmis kampanijomis, suvokiami gerokai tiksliau.
„Jau kelintus metus mes matome ne tik intensyvią Kremliaus propagandinę kampaniją, bet imame suvokti jos mechanizmus bei visokius Kremliaus propagandistų triukus. Pastaruoju metu netgi galime įvertinti visą melagingų naujienų kūrybos procesą. Pastebėjome, kad tos pačios melagingos naujienos pirmiausiai būna sukuriamos rusų kalba, atsiranda, pvz., RIA Novosti agentūroje, o paskui, per vieną ar dvi dienas, – ir Lietuvoje. Įdomu tai, kad išverstos melagingos naujienos atsiranda skirtinguose vietiniuose propagandos puslapiukuose – taip, lyg jas mestelėtų kaip paruoštus straipsnius – tai vienam, tai kitam“, – pastebėjimais dalijosi pašnekovas.
Atskirti sunku, bet įmanoma
R. Savukynas sutinka su pastebėjimu, kad propagandą atskirti visada sunku. Jis išskyrė trijų etapų požymius. Pirmasis: žmogui sukuriamas įspūdis, kad jis yra bejėgis, nieko negali, jis yra auka. Antras: žmogui aiškinama, kad jo valstybė, NATO ar ES yra kalta dėl jo bėdų – t. y., kad jį paverčia auka. Trečia: žmogui aiškinama, kad SSRS atkūrimas, Rusija ar Putinas – tai tie, kurie jam geri ir gali išgelbėti.
„Jei kokia nors žinutė turi bent vieno tokio etapo požymius, jau verta įtarti, kad ten yra propagandos dalykų. Kalbant moksliškiau – tie trys etapai yra Stephen Karpman įvardyto Dramos trikampio vaidmenys, kuriuos propaganda bando sukurti bei išnaudoti.
Reikia suprasti ir dar vieną dalyką: propaganda visada yra realybės iškreipimas. O realybės iškreipimas – tai išties yra banalus melas. Kartais labai užmaskuotas melas, toks, kur net sunku įvardinti, kaip meluojama, pvz., nutylėjimais“, – samprotavo tinklaraštininkas.
Atsvara – tiesos skleidimas
R. Savukynas įsitikinęs: efektyvi kova su propaganda – tai jos atpažinimas ir tiesa.
„Kai mes kalbame apie Lietuvos problemas ir pripažįstame jas, sprendžiame jas, – propaganda negali jų išnaudoti prieš mus. Kai mes kalbame tiesą, net jei ji nemaloni, – propaganda negali mūsų paveikti. Tai ir yra esmė, kovojant prieš propagandą. Tiesa visada nugali melą“, – pabrėžė pašnekovas.
Norintiesiems atskirti melą nuo tiesos aktyvus rusų propagandos demaskuotojas patarė tikrinti viešinamos informacijos šaltinius, aklai netikėti kažkieno pasakymais, išmokti suabejoti menamai tikromis istorijomis.
R. Savukynas sutinka, kad būtina labiau kalbėti propagandos temomis, šviesti žmones: „Čia yra bene didžiausia Lietuvos bėda: valdžios įstaigos ir politikai dažnai linkę numoti ranka į realias problemas, būtent dėl to Kremliaus propagandos tinklui ir atsiveria idealios galimybės veikti“.
Grėsmės atakuoja kasdien
Fotografas Mindaugas Dulinskas „Santarvei“ teigė su kibernetinėmis grėsmėmis nesusiduriąs arba prisipažino per mažai žinąs kas tai yra. Tačiau, pašnekovo pastebėjimu, informacinės grėsmės mus atakuoja kasdien – kuomet pateikiama melaginga, arba kryptinga informacija ir žmonės verčiami ja įtikėti.
„Lietuvoje yra savivaldybių, kurių merai turi labai didelę galią, leidžia laikraštį, o oponuojantys žmonės yra atleidžiami iš darbo, kitaip susidorojama. Tai yra akivaizdžiausias propagandos ir informacinės grėsmės pavyzdys. Tarptautiniu lygiu vyksta informaciniai karai tarp šalių, kuomet nacionalinėje žiniasklaidoje skelbiama nupirkta informacija ir straipsniai, o internetinėje erdvėje ir taip bandoma formuoti nuomonę“, – savo pastebėjimais pasidalino fotografas.
Svarbiausia – savišvieta
Kaip nepatekti į propagandos spąstus? M. Dulinsko manymu, vienintelis būdas apsisaugoti – ignoruoti arba atpažinti.
Pašnekovas teigė, kad norint atskirti kur straipsnyje tiesa, kur tik propaganda, reikėtų vertinti kelis dalykus. Straipsnis gali būti kryptingas, jei skelbiama tik viena nuomonė, kai tekste sistemingai kartojamas kažkuris faktas, vardas pavardė, įmonės pavadinimas. Taip pat reikėtų įvertinti kokia yra kitų žmonių nuomonė apie konkretų faktą, ką rašo kiti apžvalgininkai, portalai.
„Svarbiausia – savišvieta ir gebėjimas vertinti, o ne aklai tikėti“, – pabrėžė fotografas.
M. Dulinskas yra aplankęs 33 pasaulio šalis. Dažniausiai teigė būnąs ten, kur nežino Lietuvos, arba žino šiek tiek. Dažniausiai žinomas faktas – kad Lietuva buvo sovietų sąjungoje. Todėl, pašnekovo manymu, Lietuva turėtų labiau pasirūpinti sklaida apie savo šalį.
