Gabijos gimnazijoje gegužę ir birželį buvo įgyvendinamas mokyklinis projektas „Žydų paveldas Žemaitijoje“.
Gimnazijos bendruomenės nariai turėjo galimybių į savuosius Mažeikius ir Plungės bei Telšių miestus pažvelgti kiek kitokiu nei įprasta žvilgsniu: susipažino su kadaise šiuose miestuose vykusiu gyvenimu, sužinojo apie čia dirbusius, kūrusius žydų tautybės žmones.
Tolerancijos ugdymo centrų tinklas
Gabijos gimnazijoje Tolerancijos ugdymo centras buvo įsteigtas 2002 metais. Nuo 2016 metų jo veiklą koordinuoja gimnazijos etikos mokytoja Regina Dirginčienė.
Tokių centrų įkūrimą Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose, universitetuose, kultūros įstaigose prieš 18 metų inicijavo Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti. Įkuriant tokį centrą, pasirašoma bendradarbiavimo sutartis tarp Tarptautinės komisijos ir švietimo ar kultūros įstaigos.
Tolerancijos centrų tinklas nuolat kinta: vienur įsteigiami nauji, kitur jų veikla nutrūksta. Per beveik du dešimtmečius Lietuvoje įkurta ir veikia per šimtą šių centrų.
Palaiko istorinę atmintį
Tolerancijos ugdymo centrų veiklose dalyvauja įvairių dalykų mokytojai, mokyklų vadovai, muziejininkai ar švietimo darbuotojai. Šie žmonės aktyviai įsitraukia į Tarptautinės komisijos inicijuojamus renginius, projektus, palaiko istorinę atmintį, pilietiškumą puoselėjančias iniciatyvas, mokyklose ar kitose institucijose įgyvendina daugiau Tarptautinės komisijos švietimo programos principų ir idėjų.
papasakojo apie Telšių žydų istoriją.
Komisijos interneto svetainėje skelbiama, kad Mažeikiuose šiuo metu veikia 3 tolerancijos ugdymo centrai. R. Dirginčienė informavo, kad Gabijos gimnazijoje veikiančio centro veikla yra susijusi su tokių datų kaip, pavyzdžiui, Lietuvos žydų genocido atminimo dienos, Tarptautinės Holokausto atminimo dienos, Tarptautinės koncentracijos stovyklų kalinių išlaisvinimo dienos, Gedulo ir vilties dienos bei kitų datų paminėjimu, pasaulinės akcijos „We remember“ įgyvendinimu.
Pasiūlymas inicijuoti projektą mokykloje
Šiemet R. Dirginčienė dalyvavo tarptautiniame nuotoliniu būdu surengtame, daugiau nei dvidešimties valandų trukmės Niujorko TOLI instituto projekte „Mokymas apie holokaustą ir žmogaus teisių pažeidimus“. TOLI institutas projektą organizavo drauge su Tarptautine komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti.
Mažeikiškė pedagogė sako, kad projektas buvo labai įdomus ir naudingas. Pranešimus skaitė daugybė puikių lektorių žydų arba kaip nors su žydų tautos istorija susijusių žmonių.
Kai projektas mokytojams baigėsi, norintieji galėjo parašyti mokyklinį projektą ir gauti 250 eurų finansavimą jam įgyvendinti.
Įtraukė didžiąją dalį bendruomenės
Gabijos gimnazijos Tolerancijos ugdymo centro vadovė R. Dirginčienė sugalvojo, kad reikėtų projekto apie Žydų paveldą, išlikusį ne kažkur toli, o čia pat, Žemaitijoje. Ne apie datas, paminimas kiekvienais metais, o apie tai, kaip žydai gyveno, kokie jų statyti pastatai išliko Mažeikiuose, Plungėje bei Telšiuose, kokie buvo jų papročiai, maisto gaminimo tradicijos.
„TOLI instituto atstovai tą mano sumanymą įvertino labai palankiai, jam pritarė, skyrė finansavimą. Projektu stengėmės aprėpti visą moksleivių bendruomenę. Tik gimnazijos ketvirtokų nebelietėme, nes jiems ir šiaip šie mokslo metai buvo sudėtingi“, – pasakojo mokytoja.
Bendravo trys lektoriai
Įgyvendinant projektą, „Zoom“ programa vyko 3 nuotolinės paskaitos.
Gimnazijos pirmų klasių moksleiviams apie Mažeikių žydų bendruomenės istoriją papasakojo muziejininkas Vytautas Ramanauskas.
Antrokai daugiau sužinojo apie iš Plungės kilusius žymiausius litvakus. Su jaunimu apie tai bendravo 2019 metų Tolerancijos žmogus – visuomenininkas, žurnalistas, kraštotyrininkas Eugenijus Bunka.
Plateliuose jis yra įkūręs Litvakų atminimo sodą, kuriame šiuo metų „auga“ 58 metalinės atminimo obelys su obuoliais. Šis sodas yra skirtas žydų bendruomenėms, gyvenusioms Lietuvoje iki II pasaulinio karo. Plateliškio siekis – kad Litvakų atminimo sode vieną gražią dieną būtų 234 obelys, nes tiek žydų bendruomenių Lietuvoje buvo iki karo.
„Buvo be galo įdomi paskaita. Eugenijus Bunka gimnazistus pamokė, kaip galima susirasti nebūtinai žydų tautybės, bet ir šiaip savo krašte gyvenusių įdomių žmonių. Ir toms paieškoms nebūtina sėdėti bibliotekose ar archyvuose, domėtis galima ir internetu. Tai daryti moksleivius jis ir paskatino“, – pasakojo R. Dirginčienė.
Trečias – trečiokų gimnazistų nuotolinis susitikimas buvo su muziejininke Janina Buceviče, kuri mažeikiškiams papasakojo apie Telšiuose gyvenusius ir veikusius žydus.
Į Mažeikius – kitomis akimis
Praėjusią savaitę Vyriausybei šiek tiek atlaisvinus karantino saugumo reikalavimus, projektą „Žydų paveldas Žemaitijoje“ gimnazijos bendruomenė apibendrino išeidama į ekskursiją po Mažeikius.
Mieste gyvenusių žydų pėdsakais gimnazistus, jų mokytojus pavedžiojo muziejininkas V. Ramanauskas.
iš paties jo įkūrėjo Eugenijaus Bunkos.
„Šis projektas gimnazijos bendruomenei suteikė ne tik istorinių žinių apie žydų paveldą Žemaitijoje: Mažeikiuose, Plungėje, Telšiuose, bet ir buvo puiki galimybė susitikti su įdomiais žmonėmis, gauti puikių tolerancijos pamokų. Man atrodo, kad vaikai suprato: žydų istorija neatsiejama nuo lietuvių gyvenimo. Nėra „jie ir mes“. Yra tik mes – gerbiantys vieni kitus, besistengiantys pažinti, suprasti, pasimokyti, o ne teisti, kaltinti, smerkti“, – „Santarvei“ sakė gimnazijos Tolerancijos ugdymo centro vadovė.
Pašnekovė pasakojo iš gimnazistų išgirdusi, jog nuo šiol, praeidami pro Mažeikių senamiesčio pastatus, jie į juos žvelgs kitaip. Nes dabar žino apie čia gyvenusius, dirbusius, fabrikus, įmones sukūrusius žmones.
Nuotr. iš gimnazijos ir Žemaitijos nacionalinio
parko archyvų
