Antradienį Lietuvoje buvo minima Gedulo ir vilties diena. Prieš 81-erius metus birželio 14-ąją šalį okupavę sovietai pradėjo masinius gyventojų trėmimus į Sovietų Sąjungos gilumą.
Masinių trėmimų aukų atminimą, dalyvaudami įvairiuose renginiuose, susibūrimuose, paminėjo ir Mažeikių krašto gyventojai.
Susibūrimai bažnyčiose ir aikštėse
Tradiciškai mokyklų, įvairių organizacijų ir įstaigų nariai minėti Gedulo ir vilties dienos susirenka miestų ir miestelių vietose, susijusiose su sovietinio režimo aukų įamžinimu.
Laižuviškiai bei miestelio svečiai kaip ir kasmet birželio 14-osios vidurdienį paminėti šios datos – išklausyti priminimų apie tai, kas ir kaip buvo prieš aštuoniasdešimt vienus metus, pasiklausyti dainų – rinkosi prie 1941–1952 metų laižuviškių tremtinių atminimui skirtos lentos. Vėliau renginio dalyviai patraukė į Laižuvos kapines.
Sedoje tremtinių atminimas pagerbtas šv. Mišiomis bažnyčioje, o paskui – ir prisiminimų vakare A. Baranausko aikštėje.
Viekšniuose Gedulo ir vilties diena paminėta Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Viekšniškiai išklausė šv. Mišių, o dalyvaudami renginyje „Skaudūs istorijos puslapiai nepamirštami“ prisiminė ir pagerbė tuos, iš kurių buvo atimta, kas žmogui brangiausia, – laisvė ir Tėvynė.
Rado staigmeną – baltų popierinių gėlių
Lūšės kaimo gyventojai irgi saugo ir išlaiko tradiciją birželio 14-ąją susikaupimo ir prisiminimo minutei, bendram pasibuvimui susitikti prie tremtinių atminimui Lūšėje stovinčio kryžiaus.
Šiemet minėti Gedulo ir vilties dienos susirinkęs būrelis lūšiškių ir nustebo, ir nudžiugo šalia kryžiaus ir geležinkelio bėgių radę gražią staigmeną – prismaigstytų baltų popierinių gėlių.
Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti šiais metais kvietė Lietuvos bendrojo ugdymo įstaigas ir geros valios žmones pažymėti Gedulo ir vilties dieną – birželio 14-ąją pilietine iniciatyva „Vilties žiedas“.
Šių metų pilietinės iniciatyvos simbolis – vilties gėlė. Daugelis ištremtų žmonių papuolė į atšiaurias gyvenimo sąlygas, kuriose nebuvo žydinčių pievų kaip Lietuvoje. Todėl daugelio tremtinių ir politinių kalinių atsiminimuose gausu šiltų atsiminimų apie žalią spalvą, tėviškės laukų kvapus, mėlyną dangų – dalykų, kurių itin ilgėjosi būdami toli nuo Tėvynės.
Todėl tarptautinė komisija ir kvietė sukurti vasaros pradžios gėlių žiedus: baltas ramunes arba rugiagėles – ir susmaigstyti į pasirinktas su tremtimi susijusias vietas.
Sulaukė įdomių prisiminimų
Lūšės bendruomenės pirmininkė Agnė Petreikienė, bendraudama su „Santarve“, sakė, kad kol kas lieka paslaptimi, kas kaimelyje įgyvendino „Vilties žiedo“ akciją. Išvakarėse popierinių žiedų dar nebuvo. Pašnekovės spėjimu, galbūt tokią staigmeną sukūrė kurios nors mokyklos mokiniai ar jaunieji šauliai.
Beje, dar vieną su Lūšės kaimu susijusią staigmeną paruošė Vilniuje šiuo metu gyvenanti Lina Griciuvienė. Savo vaikystės vasaras Ritinės kaime leidusi moteris Lūšės bendruomenės paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo savo senelio Kazimiero Dirmeikio, kuris Antrojo pasaulinio karo metais šiame kaime dirbo geležinkelio iešmininku ir į tremtį buvo išvežtas drauge su tėvu, prisiminimais.
Dviejuose lapuose K. Dirmeikis savo ranka užrašė tai, ką jam teko patirti per trejus tremties metus, o jo anūkė L. Griciuvienė prie šios informacijos pridėjo ir savo senelio jaunystės nuotrauką, o Lūšės ir jos apylinkių žmonėms dėkojo už tai, kad jie nepamiršta Gedulo ir vilties dienos ir susitinka jos paminėti.
Renginys Mažeikiuose
Renginys, skirtas pagerbti tremties kančias patyrusius tautiečius, vyko ir Mažeikiuose.
Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje aukotos šv. Mišios, prie Mažeikių geležinkelio stoties surengtas koncertas „Viltis – tai atmintis ir…“
Koncerte dalyvavo Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro politinių kalinių ir tremtinių mišrus choras „Atmintis“, moterų ansamblis „Linksmoji pusiaukelė“, Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos solinio dainavimo mokinė Saulė Činčiukaitė, Mažeikių lopšelio-darželio „Bitutė“ mokytojų vokalinis ansamblis „Dūzgės“, modernaus šokio studija „Niuansas“.
Minėjo ir mokiniai
Gedulo ir vilties dieną aktyviai minėjo ir įvairių Mažeikių rajono mokyklų mokiniai bei mokytojai.
Daugumai Sedos, Renavo, Vadagių apylinkių gyventojų didieji išmėginimai tremtimi prasidėjo Lūšės geležinkelio stotyje, kur ginkluotos sargybos apsupty buvo sugrūsti į gyvulinius vagonus ir ištremti į Sibirą. Sedos Vytauto Mačernio šeštos ir aštuntos klasės mokiniai išsiruošė į Lūšę, kur Gedulo ir vilties dieną paminėjo dalyvaudami integruotoje istorijos ir lietuvių kalbos pamokoje „Mus išvežė sodams žydint“.
Tirkšlių Juozo Vitkaus-Kazimieraičio pagrindinėje mokykloje buvo parengtas stendas apie tai, kaip tremtį mato ir supranta vaikai. Mokyklos bendruomenė prisijungė prie visoje Lietuvoje surengtos pilietinės iniciatyvos – 11 val. 59 min. sustojo tylos minutei, skirtai okupacijos aukoms atminti. Be to, mokykloje vyko integruota lietuvių kalbos ir istorijos pamoka „Ledo vaikai“. Tirkšlių mokyklos 5–10 klasių mokiniai pagerbė masinio nekaltų žmonių trėmimo į netinkamas gyventi Sibiro ir tolimosios Sovietų Sąjungos teritorijas aukas, įsijungdami į pilietinę iniciatyvą „Vilties žiedas“.
Gabijos gimnazijos istorijos mokytojos Gedulo ir vilties dieną gimnazistus pakvietė aplankyti Mažeikių geležinkelio stotį ir ten pagerbti tremtinių atminimą.
