Nuotr. iš redakcijos archyvo
Į „Santarvę“ užsukęs vyras norėjo sužinoti, kam suteikiama teisė tiesiogiai prekiauti pieno produktais, kas atsakingas už saugią prekybą. Esą šito jo prašę išsiaiškinti žmonės, nepatenkinti vienos ūkininkės produkcija.
Netvarkinga aplinka
Vyras teigė pats gyvenantis mieste, apie tą ūkininkę žinantis tik iš žmonių pasakojimų. Be to, kad sodybos teritorija labai netvarkinga, ir pats matąs, kai nuvyksta pas tame kaime gyvenantį tėvą.
„Ūkininkė produkcijai naudoja savo šulinio vandenį, kuris yra netoli tvarto, o tiksliau – mėšlų krūvos. Koks ten gali būti vanduo? Girdėjau, kad į laboratoriją tirti vežė pirktą vandenį“, – žmonių kalbas „Santarvei“ perpasakojo vyras.
Pašnekovas prisipažino, kad nei tvarte, nei patalpoje, kur gaminami sūriai, nėra buvęs, tačiau teritorija esanti tokia, kad velnias galvą nusilaužtų.
Įžvelgė pavydą
„Santarvės“ pakalbinta to kaimo aktyvi gyventoja įsitikinusi, kad toks skundas – pavydžių žmonių „išmislas“.
Moteris pasakojo ne kartą pirkusi iš ūkininkės gaminamus sūrius, dovanų jų vežusi savo artimiesiems ir garbiems ponams nuo bendruomenės – ir visi juos gyrė.
Plačiau skaitykite penktadienio laikraštyje.
Gyvenu Pikeliuose ir puikiai žinau šią sodybą, bet šulinys tikrai nėra šalia mėšlo krūvos. O ir tų vadinamų, mėšlo krūvų, išviso apie tvartą nėra, nes viskas dedama į priekabą ir išvežama. Pieninė nauja. O jei pavydas bambą griaužia – labai blogai.