Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos anglų kalbos mokytoja Rita Meškienė šešias savaites praleido Jungtinėse Amerikos Valstijose. Mažeikiškė dalyvavo Mokymo meistriškumo ir pasiekimų programoje TEA 2021.
Mintimis apie patirtis, įgytas stažuotės metu, ne tik pamatytus, bet ir pajaustus skirtumus tarp JAV ir Lietuvos švietimo sistemų pedagogė sutiko pasidalyti ir su „Santarvės“ skaitytojais.
Amerikoje buvo ir anksčiau
R. Meškienė daug metų dirba mokytoja, o į Merkelio Račkausko gimnazijos pedagogų kolektyvą įsiliejo prieš šešerius metus. Ji sakė, kad labai džiaugiasi savo vadovais, kolegomis, gimnazistais – bendruomene, kuri palaiko ir padrąsina mokytis, svajoti, siekti. Padrąsina ne tik gimnazistus, bet ir mokytojus.
Tačiau turbūt dažną žmogų retkarčiais apima „virimo savose sultyse“ jausmas. Kad ir kaip žmogus myli savo darbą, kad ir kokį turi šaunų kolegų kolektyvą, būna akimirkų, kai ima trūkti idėjų, kai „užsisukusi“ rutina ima erzinti. Tada pradedi ieškoti išeities.
„Amerika kaip šalis visada buvo mano meilė. Jaunystėje teko ten pabūti. Nesinorėjo ten pasilikti, tačiau visą laiką norėjosi dar ten nukeliauti, pabūti, pamatyti, kažko išmokti“, – pokalbį apie tai, kaip šių metų pavasarį išvyko į stažuotę JAV, pradėjo pedagogė.
Galimybėmis domėjosi keletą metų
Daug metų pedagoginį darbą dirbanti R. Meškienė įsitikinusi: jei nori mokyti kitus žmones, ir pats turi nuolat mokytis.
Todėl pastaruosius kelerius metus ji ieškojo informacijos, domėjosi, kur būtų galima išvykti pasimokyti.
„Atsimenu, su vaikais išvažiavome į olimpiadą. Kol jie atliko užduotis, mokytojams vyko seminaras, o po jo ant stalo buvo sudėta įvairių lankstinukų. Ir kaip tik buvo JAV ambasados lankstinukų apie įvairias mokytojams skirtas programas. Pasiėmiau jų, parvažiavau ir pagalvojau: pildysiu paraiškas, bandysiu dalyvauti“, – pasakojo „Santarvės“ pašnekovė.
Išbandymas egzaminu
Dėl galimybės dalyvauti tokiose programose kandidatams tenka įveikti ne po vieną etapą. Pildant paraiškas, reikia atsakyti į daugybę klausimų. Jei pereinamas pirmasis etapas, tuomet vyksta kandidatų ir programos organizatorių atstovų pokalbis. Jei po pokalbio sulauki žinios, kad patekai, laukia dokumentų tvarkymo dalis, paskui – tarptautinis anglų kalbos lygmens nustatymo egzaminas.
Pasak R. Meškienės, kandidatuodama į vieną „Fulbright“ programą, po pokalbio su ambasados atstovais ji sulaukė žinios, kad nėra atrinkta. Tačiau vis tiek nenuleido rankų, po metų rado kitą programą – TEA ir vėl žingsnis po žingsnio kantriai ėjo per atrankų etapus.
„Po pokalbio su ambasados atstovais man pranešė, kad praėjau visus etapus, kad mano dokumentai išsiųsti į Vašingtoną. Ir jei ten bus viskas gerai, tapsiu programos dalyve. Laukė dar vienas etapas – tarptautinis anglų kalbos lygio egzaminas „Toefl“. Šis etapas man sukėlė daug streso, bet ir labai patiko. Daug metų mokydama vaikus anglų kalbos jau buvau pamiršusi, ką reiškia laikyti egzaminą. Dabar suprantu jų jaudulį ir kaip psichologiškai tai yra sunku“, – šypsojosi mokytoja.
Manė, kad stažuotei bus „sudie“
Atranka pereita, anglų kalbos mokėjimo lygis patikrintas, dokumentai sutvarkyti, todėl, atrodytų, galima ramiai ruoštis kelionei. Bet ne. Pasaulį 2020 metų pavasarį „apsėdo“ koronaviruso pandemija. Jau ir anglų kalbos lygmens egzamino laikymas R. Meškienei buvo komplikuotas: mokytoja jį laikyti turėjo 2020 metų balandį, tačiau tuo metu pasaulis ir Lietuva jau buvo pritilę, apstingę, jokių planų ir renginių… Egzaminas buvo nukeltas į birželio mėnesį.
„Buvau įsiskaudinusi ir nusivylusi, nes maniau, kad pandemija man viską sugadins ir negalėsiu išvykti į JAV. Ne paslaptis, kad tose didžiosiose programose egzistuoja dalyvių amžiaus limitas. Jose dalyvauti gali asmenys iki 50 metų. Galvojau: man jau 53 metai, ko gero, „nuplauks“ ta programa“, – prisiminė pašnekovė.
Tačiau taip neatsitiko. Kai pandeminė situacija palengvėjo, mažeikiškė gavo laišką, kad ruoštųsi kelionei į Ohajų. Ir šių metų kovo mėnesį iškeliavo į JAV.
Antradieniai – amerikietiškoje mokykloje
R. Meškienė, kaip ir būrys jos kolegų mokytojų iš Azerbaidžano, Turkijos, Ukrainos, Bosnijos ir Hercegovinos, Serbijos, Vengrijos, Estijos, 6 savaites stažavosi Kento valstybiniame universitete. Beje, programoje dalyvavo dvi lietuvės mokytojos – mažeikiškė ir jos kolegė iš Klaipėdos.
Visus programos dalyvius globojo jiems priskirtos amerikiečių šeimos. Dėl COVID-19 ligos plitimo jie negalėjo gyventi tose šeimose, o tik svečiuodavosi.
„Visiems programos dalyviams buvo paskirtos mokyklos, kuriose kiekvieną antradienį dirbdavome. Aš darbavausi vidurinėje mokykloje – stebėjau ir pati vedžiau pamokas, bendravau su vaikais. Dažniausiai tos pamokos buvo apie Lietuvą, apie kultūrinius mūsų šalies aspektus.
Drauge su mokytoja, kuri buvo paskirta mano mentore, sugalvojome projektą apie knygų skaitymą“, – kaip atrodė jos diena JAV mokykloje, pasakojo mažeikiškė.
Knygų populiarinimas
R. Meškienei į atmintį įstrigo tai, kad mokykloje, kurioje ji darbavosi antradieniais, labai didelis dėmesys yra skiriamas skaitymui populiarinti. Koridoriuose, bibliotekoje, kabinetuose – visur originaliai skelbiami posakiai apie skaitymą. Kad ir kur eitum, padėta knygų, o šalia užrašai, kad šiuo metu šią knygą skaito direktorius, vieno ar kito dalyko mokytojas. Arba dar – paskelbtas knygų sąrašas su užrašu, kad šias knygas per vasarą perskaitė kurio nors dalyko mokytojas…
„Manau, kad tai labai geri būdai populiarinti knygas ir skaitymą. Turėjau galimybę pabuvoti ir daugiau JAV mokyklų. Pastebėjau, kad ir jose ieškoma įvairių būdų, kaip paskatinti moksleivius skaityti: knygų lentynėlės, skaitymo kampeliai, stendai, plakatai su informacija apie naujas knygas ir panašiai. Todėl, manau, kad tokia yra bendra JAV mokyklų ar bent jau dalies jų strategija“, – pasakojo Merkelio Račkausko gimnazijos mokytoja.
Pasyviam stebėjimui ir klausymuisi – ne
Visos programos, kurioje dalyvavo R. Meškienė, tema buvo medijų raštingumas: kaip suprasti informaciją, kaip „įjungti“ kritinį mąstymą skaitant, stebint masiniuose informacijos kanaluose skelbiamą informaciją. Todėl programos dalyviai dalyvavo paskaitose apie medijų raštingumą, apie pasirengimą pamokoms, pamokų planų ruošimą, apie informacines technologijas, kurias ir vaikai, ir mokytojai gali naudoti mokymo ir mokymosi procese.
„Ten nėra taip, kad atsisėdi ir klausaisi, ką tau dėstytojas pasakoja. Dėstytojas nurodo kokią nors problemą, pavyzdžiui, kaip atskirti propagandą arba kokią technologiją panaudoti lengvesniam mokinių rašinių taisymui. Ir viskas. Sėdėdamas kolegų būrelyje įvairiuose šaltiniuose ieškai reikalingos informacijos. Kartais dėstytojas pateikia šaltinių sąrašą, o kartais ir ne. Pasako, kad tam reikalui turi valandą, o po jos privalėsi atsistoti prieš savo kolegas ir pristatyti, ką ta tema radai, ką pasiūlysi. Tada vyksta diskusijos, problemų sprendimų paieškos… Ir tik paskui dėstytojai apibendrina paskaitą“, – amerikietiško stiliaus paskaitas apibūdino R. Meškienė.
Patys ieško sprendimų, aiškinasi
Pasak pašnekovės, tokia mokymosi ir mokymo stiliaus forma iš pradžių erzino. Sakoma, kad įpratimas yra baisiau už prigimimą. O Lietuvos švietimo sistemoje juk įprasta: atėjai į paskaitą ar pamoką, atsisėdai ir klausaisi, ką tau pasakoja mokytojas, dėstytojas. Paskui dėstytojo, pranešėjo dar paprašai pasidalyti paskaitos skaidrėmis…
„Mes, europiečiai, ir švietime, ir dar daug kur esame labiau pasyvūs vartotojai, laikomės požiūrio: „ką mokytojas duos“. Amerikietiškoji švietimo sistema visus: ir vaikus, ir suaugusiuosius – skatina pačius dirbti, ieškoti problemų sprendimo, nebūti pasyviais vartotojais“, – pastebėjo pašnekovė.
Mažeikiškei patiko tai, kad universiteto dėstytojai amerikiečiai ne tik su Mokymo meistriškumo ir pasiekimų programos TEA 2021 dalyviais, bet ir su visais studentais bendrauja betarpiškai, nevengia pasikviesti pas save į namus, o atėjus svečiams nesuka sau galvos dėl namų interjero, ne vietoje padėto vieno ar kito daikto, nenuvalytų dulkelių.
Sukūrė pavyzdiniu tapusį pamokos planą
Susipažinti su JAV švietimo sistema iš vidaus Rita ir jos kolegos turėjo galimybę ir kitu kampu. Pas programos dalyvius atvykdavo švietimo skyrių atstovai, įvairūs specialistai papasakoti apie Amerikos švietimo sistemas, valstybines ir privačias mokyklas, darbą su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, pasikalbėti kitomis temomis.
Paskutinę stažuotės savaitę TEA 2021 dalyviai, o kartu ir R. Meškienė turėjo atlikti baigiamąsias užduotis – kitaip tariant, atsiskaityti už tai, ką nuveikė per 6 savaites JAV.
iš kurių buvo atvykę, vėliavomis.
R. Meškienė su kolege iš Vengrijos paruošė pamokos, susijusios su gamtosauga, planą. Mokytojos sugalvojo pamoką, kaip vaikus skatinti mažiau vartoti. Jos surašė metodus, atsiskaitymo už pamoką būdus, darbus, paaiškino, kokius moksliškai pagrįstus metodus naudojo. Į tą atsiskaitomąjį pamokos planą jos privalėjo įtraukti ir vieną iš specialiųjų mokinių poreikių.
„Pasirinkome disleksiją – skaitymo raidos sutrikimą. Kitaip tariant, apgalvojome, kaip įtrauktume į šią pamoką tokių sutrikimų turinčius mokinius. Pristatėme šį savo darbą, atsiskaitėme. Ir dabar, rudenį, sulaukėme laiško iš dėstytojos, kuri mus vertino. Ji parašė, kad mūsų pamokos planą nori parodyti kitai programos dalyvių grupei kaip pavyzdinį“, – šyptelėjo R. Meškienė.
Ir „kovidui“ yra už ką padėkoti
Kiekvienas stažuotės dalyvis, atsiskaitydamas už paskaitas, privalėjo parengti po pristatymą, kaip informacinį raštingumą integruotų į savo mokyklų gyvenimą.
Mažeikiškė parengė pranešimą, kad ir su savo mokiniais, ir su jų tėvais per tėvų susirinkimus norėtų daugiau kalbėtis apie atsakingą socialinių tinklų naudojimą, apie komentarų kultūrą ir apie tai, kad, neatsakingai parašius vieną ar kitą neapgalvotą komentarą, galima kitam žmogui ir gyvenimą sugriauti.
Atsiskaitydama už technologijų paskaitą, R. Meškienė amerikiečių ir savo kolegų – programos dalyvių auditorijai pristatė Merkelio Račkausko gimnazijoje „prigijusią“ ir dažnai naudojamą programėlę „Teachermade“. Nors programėlę sukūrė amerikiečiai, dauguma Ritos pranešimo klausytojų apie ją nebuvo girdėję.
„Mes, lietuvės, ir estai iš kolegų išsiskyrėme medijų supratimu, mokėjimu kritiškai atsirinkti visus dalykus, technologijų pažinojimu. Iš dalies už tai tenka padėkoti ir „kovidui“. Prieš išvykstant į Ameriką, kai buvo karantinas ir dirbome nuotoliniu būdu, išbandėme labai daug įvairiausių programų, gelbėjančių dirbant su vaikais“, – apibendrino pašnekovė.
Nuolatinis dalijimasis
R. Meškienė sakė, kad TEA programoje, kurioje jai teko galimybė dalyvauti, neįkainojamas buvo nuolatinis dalijimasis patirtimi bei informacija.
„Informacijos šiais laikais galima rasti daug. Tačiau ta patirtis, kai, sakykim, sėdi su kolege iš Vengrijos ir drauge kuri pamokos planą, kai nori nenori turi palyginti Lietuvos ir Vengrijos švietimo sistemas, kai turi apgalvoti reikalavimus, yra unikali“, – mintimis dalijosi mažeikiškė mokytoja.
Be viso ko, stažuotė Amerikoje, galimybė pabuvoti kitokioje aplinkoje jai padėjo iš naujo, kitomis akimis pažvelgti ir į savąją šalį, savąjį kraštą.
„Mes turime apie ką kalbėti, galime dalytis patirtimi, mes viską Lietuvoje turime“, – apibendrino R. Meškienė.
Nuotr. iš asmeninio archyvo
Šaunuolė, Rita, didžiuojamės :)