Greitoji medicinos pagalba gali nutolti

Mažeikiškiai jau turi įsirengę navigacinę sistemą, leidžiančią dispečeriams kompiuterio ekrane stebėti kiekvieno ekipažo maršrutą. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Greitosios medicinos pagalbos reforma neaplenks ir Mažeikių – po gerų penkių mėnesių „greitąją“ kviesime per Telšius.
Panaikinus vietos dispečerinę, darbo neteks penki žmonės. Nors reformos sumanytojai tikina, kad paslaugos gerės, tačiau pagalbą teikiančius medikus ji baugina.

Nebeliks dispečerinės

Vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu, Lietuvoje prasidėjo Greitosios medicinos pagalbos (GPM) centralizavimo procesas. Jeigu anksčiau šalyje veikė 56 dispečerinės, tai numatyta, kad jų liks 10.
Dispečerinių tarnybų funkcijas vykdys 10 įstaigų – Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus apskričių centrų GMP paslaugas teikiančios įstaigos pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis.
Pagal su Šiaulių ligonių kasa pasirašytą sutartį, Mažeikių greitosios medicinos pagalbos centras be dispečerinės turėtų likti nuo gruodžio mėnesio – nuo tada nebeskirta finansavimo. Darbo neteks penki dispečerinėje dirbantys žmonės.

Atsilieps Telšiuose

Naujovės užklups ne tik GMP centro darbuotojus, bet ir ligonius. Surinkus  greitosios medicinos pagalbos telefono numerį, atsilieps ne Mažeikių, o Telšių dispečeriai.
„Mūsų dispečeriai daug metų patys yra dirbę felčeriais, gerai orientuojasi net atokiausiuose kaimuose, kaip sakoma, žino kiekvieną medelį. Telšiškiui dispečeriui orientuotis, kaip nuvažiuoti iki ligonio Mažeikių rajone, bus kur kas sudėtingiau“, – įsitikinusi Mažeikių greitosios medicinos pagalbos centro direktorė Virga Domeikienė.
Vadovė pastebėjo, kad „greitąją“ kviečiantys žmonės stresuoja, būna sutrikę, ne visada tiksliai nusako adresą, ligonio būklę – visa tai labai svarbu teikiant pagalbą. Dėl netikslios informacijos gali „pasiklysti“ ir patys dispečeriai, nes skirtinguose rajonuose egzistuoja tokie patys gatvių pavadinimai.
„Dispečeriais dirbantys felčeriai net pažįsta kai kuriuos nuolatinius mūsų pacientus. Kartais nebūtina vykti ir į vietą, užtenka juos pakonsultuoti, patarti, išklausyti“, – pastebėjo GMP centro vadovė.

Pinigai kitur labiau reikalingi

V. Domeikienės skaičiavimu, reforma mažeikiškei įstaigai atsieis apie 150 tūkstančių litų: jų reikia įrangai, ryšio priemonėms. Sveikatos apsaugos ministerija papildomo finansavimo neskiria – lėšų reikia surasti iš savo resursų. Dėl šios priežasties direktorė net nesiūlė centrinės dispečerinės steigti Mažeikiuose, nors tokia galimybė ir būtų.
Mažeikiškių manymu, pacientai daugiau naudos turėtų, jei šie pinigai būtų panaudoti  medikamentams, įrangai ar transportui pirkti.
Praėjusius metus GMP centras baigė su 260 tūkstančių litų pelnu, tačiau jų neužtenka naujam „greitosios“ automobiliui įsigyti. V. Domeikienės teigimu, jo kaina siekianti apie 230 tūkstančių litų, o su įranga – bus ir 300 tūkstančių.
Greitosios medicinos pagalbos paslaugas rajone teikia keturios brigados. Įstaiga yra apsirūpinusi penkiais geros būklės „greitosios“ automobiliais – vienas įsigytas atsargai, jei kuris sugestų. Tačiau planuojama pirkti dar vieną. V. Domeikienė prisiminė, kaip prieš kelerius metus darbą buvo sutrikdžiusi automobilio avarija.
„Nuo nelaimių niekas neapsaugotas. Geriau jau turėti transporto daugiau“, – paaiškino pašnekovė.

Sukurtas modernus centras

Prieš penkerius metus GMP buvo atskirta nuo Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centro ir tapo savarankiška viešąja įstaiga. Šiuo metu joje dirba 51 darbuotojas, iš jų – 25 bendruomenės slaugytojos.
Per tą laiką situacija gerokai pasikeitė: įsigyti „greitosios“ automobiliai, apsirūpinta modernia   įranga, apranga, šiuolaikiškai įrengtos apleistos patalpos.
Įstaigoje įdiegta transporto valdymo, navigacijos bei telefoninių skambučių įrašymo įranga. Kompiuteryje registruojami ir įrašomi visi į GMP skambinančių gyventojų pokalbiai su dispečeriais, fiksuojamas iškvietimo bei nuvykimo į įvykio vietą laikas.
Vadinamoji GPS sistema kompiuterio ekrane leidžia dispečerei visada matyti automobilių maršrutus.
„Aš pati kad ir iš namų galiu per kompiuterį stebėti, kur yra automobiliai. Jų judėjimo maršrutą galima matyti elektroniniame žemėlapyje, – „Santarvei“ demonstravo V. Domeikienė ir retoriškai klausė: – Tai kam reikalinga reforma, jei ji vykdoma dėl to, ką mes ir taip turime?“
GMP centro darbuotojai teigia nesuprantantys, kaip pasikeis sistemos darbas, rajonų dispečerines sunaikinus ir prijungus jas prie centrinių, didmiesčiuose esančių dispečerinių – juk automobilių nebus daugiau, nei jų yra dabar, o iš kito rajono pagalba vargu ar atskubės greičiau.

Skundų negauna

Mažeikių GMP centras aptarnauja šiek tiek per 64 tūkstančius rajono gyventojų. Įstaigos duomenimis, jos medikai į iškvietimus per parą išvyksta 30 ir daugiau kartų.
Pavyzdžiui, praėjusiais metais 1 brigadai per parą teko vidutiniškai 8,1 iškvietimo, tuo tarpu  2010 m. – 7,6.
Pagal normatyvus, iškviesta „greitoji“ pas žmogų mieste turi atvykti ne vėliau kaip per 15 minučių, kaime ne vėliau kaip per 25 minutes. Mažeikiškiai šių reikalavimų nepažeidžia.
Įstaigos vadovė V. Domeikienė neabejoja, kad gali būti ir nepatenkintųjų jų darbu – esą laukiančiam ir minutė atrodo kaip valanda, tačiau skundų iš pacientų negaunama.
Skundų pastaraisiais metais dėl GMP nėra gavusi ir Savivaldybė.
Savivaldybės tarybos Sveikatos priežiūros ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Irena Macijauskienė „Santarvei“ tvirtino, kad nuo tada, kai greitoji medicinos pagalba tapo savarankiška įstaiga, joje pastebimos tik teigiamos permainos.
„Ne tik tai, kad pasikeitė materialinė bazė, darbo sąlygos. Kad pritrauktų investicijų, stengiamasi dalyvauti įvairiose programose, darbuotojai dalyvauja seminaruose, mokymuose“, – pastebėjo komiteto pirmininkė.
Kai komitete gydymo įstaigos pristatė metines ataskaitas, gerų žodžių GMP negailėjo ir Savivaldybės gydytoja Irena Vaicekavičienė.

Baiminamasi painiavos

I. Macijauskienės teigimu, kiekviena naujovė turi ir pliusų, ir minusų – svarbiausia, kad pacientai to nepajustų.
„Žmogui gal ir ne taip svarbu, kuri dispečerinė išsiųs greitosios medicinos pagalbos automobilį, jam svarbiausia – kad medikai atvyktų laiku ir suteiktų pagalbą“, – samprotavo politikė.
Baiminamasi, kad greitosios pagalbos per Telšius besišaukiantys žmonės turės panašių problemų, kaip ir bendruoju pagalbos telefonu 112 kviesdamiesi policiją – per tarpininkus nukenčia operatyvumas.
Šiuo metu išsikviesti „greitąją“ galima fiksuoto ryšio telefono numeriu 03, „Bitės“ ar „Tele 2“ linijomis – 033, „Omnitel“ – 103. Gana dažnai nelaimės ištiktas žmogus nesugeba atsiminti kelių numerių ir skambina Bendrosios pagalbos centro numeriu 112. Žmogus savo bėdą išdėsto atsiliepusiam dispečeriui, kai šis jį sujungia su GMP stotimi, atsiliepusi dispečerė visko ima klausinėti iš naujo – ji nežino, ką žmogus kalbėjo su Bendrosios pagalbos centro dispečeriu. Galima  įsivaizduoti pagalbos ieškančio žmogaus pasipiktinimą…
Reformos autorių teiginius, kad gyventojams teikiamos paslaugos kokybė gerės dėl to, jog,  atsižvelgiant į atstumą, pas pacientą galės būti siunčiami gretimo rajono ekipažai, vietos medikai vertina skeptiškai – esą  iš kitur atvykusiai „greitajai“ sunku bus orientuotis nežinomose vietovėse: ne visur atitinka adresai, nesutvarkyta gyvenamųjų namų registracija ir pan.

Įžvelgė tik pliusus

Šiaulių ligonių kasos direktoriaus pavaduotojas Pranas Nainys „Santarvę“ informavo, kad pagrindinis šios reformos tikslas yra pertvarkyti GMP paslaugų teikimą taip, kad būtų užtikrintas ilgalaikis ir veiksmingas sistemos valdymas, siekiant užtikrinti paslaugų efektyvumą, prieinamumą ir kokybę. Jis prasitarė, kad dėl to ateityje dispečerinių gali likti dar mažiau – tik didžiuosiuose šalies miestuose.
Šiaulių apskrityje jau baigtas dispečerinių centralizavimas. Pašnekovas prisipažino, kad ir šiauliškiai labai baiminosi dėl pertvarkos, kilę tokių pat klausimų kaip ir mažeikiškiams. Tačiau dabar esą visi patenkinti, tų minusų kaip ir nėra – tik privalumai.
„Jeigu anksčiau konkretaus rajono pacientams tekdavo laukti, kol jų rajoną aptarnaujančios GMP brigados sugrįš po iškvietimų, tai kelis rajonus jungianti apskrities centro dispečerinė gali į pagalbą pasiųsti artimiausiai nuo įvykio vietos esančią GMP brigadą, net jei ji ir nepriklauso konkrečiai savivaldybei“, – vieną iš privalumų akcentavo direktoriaus pavaduotojas.
Esą dėl trumpesnių važiavimų GMP sutaupys kuro.
Kitas privalumas – dėl palydovinės navigacijos bus griežtesnė automobilių, vairuotojų kontrolė.
„Nuvažiuoja pagal iškvietimą, felčeris nueina teikti pagalbos, o vairuotojas sėdi mašinoje, neina kartu pas ligonį, nors tai privaloma. Buvo užfiksuoti tokie faktai, teko vadovui aiškintis“, – pastebėtus trūkumus minėjo pašnekovas.
P. Nainio teigimu, griežtesnė kontrolė bus kiekvieną dieną, nes centrinė dispečerinė valdys informaciją apie iškvietimus: kiek sugaišta laiko vykstant pas ligonį, kokia pagalba suteikta ir pan.
„Šiaulių greitosios medicinos pagalbos vyriausioji gydytoja važinėja į rajonus, susitinka su kolektyvais. Jie džiaugiasi, suprasdami, kad pereina į kitą lygį. Dispečerinė turi įsigijusi manekenus, įrangą, rengia felčerių mokymus“, – tikino P. Nainys.

Įžvelgė daugiau trūkumų

Anaiptol ne optimistiškai reformą vertina Šiaulių apskričiai priklausančios Akmenės GMP centro direktorė Ramunė Embavičienė.
„Jokių pliusų nematau, vieni minusai – ir darbuotojams, ir ligoniui“, – savo nuomonę „Santarvei“ atvirai išsakė direktorė.
Akmenės GMP be dispečerinės dirba nuo gegužės pirmos dienos, gyventojai pagalbą kviečiasi per Šiaulius.
„Mums priklausanti dispečerė aptarnauja tris rajonus. Vienu metu jai gali skambinti pacientai ne iš vieno rajono. Nors signalas bus geras, niekas neatsakys. Žmogus meta ragelį, vėl bando skambinti, kartojasi tas pats. Nieko gero“, – pastebėjimais pasidalijo direktorė.
Jai juokingas atrodo reformos autorių aiškinimas, kad sutrumpės „greitosios“ kelias iki ligonio, nes ekipažai bus skirstomi ne pagal savivaldybes, o pagal atstumus. Per pusantro mėnesio akmeniškių „greitoji“ nė karto nebuvo kviesta į kitą rajoną, į Akmenę taip pat nebuvo atvykę ekipažai iš kitur, išskyrus atvejį, kai patys akmeniškiai išsikvietė papildomą pagalbą.
O dėl vairuotojų kontrolės?
„Ar gali viena dispečerė suspėti sužiūrėti visus devynis ekipažus ir kartu priimti trijų rajonų pagalbos skambučius?“– klausimu į klausimą atsakė akmeniškė.
R. Embavičienė pasiguodė ir dėl padidėjusio biurokratizmo. GMP felčeriai, grįžę po iškvietimo, pildo ne tik savo knygas, bet turi skambinti į Šiaulius ir pranešti, kokia pagalba suteikta, kokia diagnozė nustatyta ir pan.
„Kiek teko girdėti, Kauno centrinė dispečerinė – visai kitokia, turinti milijonus kainuojančią įrangą, kuri viską pati fiksuoja, kol greitoji atvyksta, skambinęs žmogus gali išklausyti daug informacijos, kaip elgtis, kaip padėti ligoniui ir panašiai.
Šiaulių dispečerinė nėra tobula, ji primityvi. Dirbame, kelio atgal nėra“, – optimizmu netryško Akmenės GMP vadovė.