Sigito STRAZDAUSKO nuotrauka
Šiaulių darbo rinkos mokymo centro Mažeikių padalinyje vyko mugė. Joje lankytojai galėjo apžiūrėti ir įsigyti viešosios įstaigos „Vilties erdvė“ bendruomenės narių pagamintų įvairiausių darbų – nuo šventinių suvenyrų, atvirukų, dovanų dėžučių, iki rankų darbo staltiesėlių bei žaislų.
Bendradarbiauja su įstaigomis
Kaip sakė Šiaulių darbo rinkos mokymo centro Mažeikių padalinio vadybininkė Dalia Dargvainienė, renginio svečiams plačiau pristačiusi centro veiklą, prieš didžiąsias metų šventes visada pagalvojama apie tai, ką galima visuomenei duoti ir ką tas centras reiškia. Ir ne tik pagalvojama, bet ir surengiama įvairių renginių.
„Viena iš mūsų veiklų krypčių yra neįgaliųjų profesinė reabilitacija, taigi bendraujame su įvairiomis socialines paslaugas teikiančiomis organizacijomis. Kalbėdamos su „Vilties erdvė“ vadove sutarėme, kad jie pas mus atvyks, parodys ir paprekiaus savo rankdarbiais“, – sakė D. Dargvainienė.
Galėjo pasigražinti
Pasak pašnekovės, mugėje apsilankė mokymo centro mokiniai ir dėstytojai, kaimyninių įmonių darbuotojai, užsukę pietauti į centro kavinukę, ir visi tądien turėję laiko bei noro ne tik įsigyti žmonių su negalia sukurtų gražių rankdarbių, bet ir pageidavę grožio procedūrų: naujos šukuosenos pas būsimąsias kirpėjas ar gražaus manikiūro pas manikiūrininkes.
Grožio paslaugos tądien lankytojams buvo teikiamos nemokamai.
„Mūsų praktikantės (ir kirpėjos, ir manikiūrininkės) dar nėra profesionalės, nors tarp jų yra visokių: ir labai pažengusių, gabesnių, ir tokių, kurioms galbūt šiek tiek sunkiau sekasi. Taigi, merginoms atėję klientai yra puiki galimybė lavinti praktinius darbo įgūdžius, na o klientams malonu būti pagražintiems. Klientai nėra įnoringi. Dar neteko girdėti apie konfliktus ar nesusipratimus“, – kalbėjo centro vadybininkė D. Dargvainienė.
Dirba noriai
Tuo tarpu viešosios įstaigos „Vilties erdvė“ užimtumo specialistė Saulė Paulauskaitė, drauge su dviem pagalbininkais prekiavusi mugėje, pasakojo apie socialinės globos namų auklėtinių darbus.
Anot pašnekovės, įstaigoje yra 25 neįgalūs žmonės, nuolat užsiimantys rankdarbiais. Darbus reikia pritaikyti kiekvieno poreikiams ir galimybėms. Kiekvienas iš jų turi savus sugebėjimus: vieni neria vąšeliu, kiti siuva žaislus, lipdo iš molio, siuvinėja kryželiu, treti labiau domisi dirbinių iš popieriaus gamyba. Turintys sunkesnes negalias iš siūlų gamina burbuliukus, iš kurių vėliau išeina įvairūs viščiukai, paukščiukai. Kaip visa tai panaudoti, sujungti, idėjos kartais gimstančios patiems, o kartais jų semiamasi iš interneto.
„Mokiname, jog geriau padaryti vieną, tačiau gražų, tvarkingą darbą, negu dešimt ir bet kaip. Primename, kad nereikia skubėti, verčiau dirbti palengva ir kruopščiai. Pas mus egzistuoja ir konkurencija dėl to, kas važiuos į kokią mugę ar parodą. O šiaip darbų autoriai džiaugiasi, kai jų gaminiai iškeliauja į muges. Grįžtame ir beveik kiekvienam turime papasakoti, kaip sekėsi. Kiekvienas klausia apie savo darbelius, ar pirko, ar kas domėjosi. Jie nori dirbti ir, jeigu ką nors pabaigia, prašo – auklėtoja, aš neturiu ką daryti, norėčiau kažką naujo pradėti“, – gerų žodžių auklėtiniams negailėjo S. Paulauskaitė.
