Į privačius pensijų kaupimo fondus kitąmet mokėsime kitaip

Eltos nuotr.

Baigęs kadenciją Seimas dar suspėjo pritarti pensijų reformai. Tikimasi, kad ji ne tik patobulins  galiojančią pensijų kaupimo privačiuose fonduose sistemą, bet ir suteiks gyventojams didesnę pasirinkimo laisvę.

Atsisakyta ribojimų

Teisės aktų pakeitimais nutarta atsisakyti ribojimo keisti pensijų kaupimo bendrovę asmenims, kuriems nuo pirmosios pensijų kaupimo sutarties sudarymo praėjo mažiau negu 3 metai. Jie pensijų kaupimo bendrovę galės keisti, jei jų vardu į pensijų fondą yra pervesta bent viena kaupiamoji įmoka.
Pensijos kaupimo dalyvis turės teisę kartą per kalendorinius metus pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą, padengdamas tik pensijų kaupimo bendrovės, iš kurios valdomo pensijų fondo pereinama, išlaidas, susijusias su asmens perėjimu į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą.
Be to, jis taip pat turės teisę kartą per kalendorinius metus pereiti į kitą pensijų fondą toje pačioje pensijų kaupimo bendrovėje, nedarant jokių atskaitymų.
Dalyvio perėjimo į kitos ar tos pačios pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą išlaidas sudarys: pensijų kaupimo bendrovės patiriamos pensijų sąskaitos uždarymo ir lėšų pervedimo išlaidos. Tačiau jos negalės viršyti 0,05 proc. dalyvio vardu pervedamų piniginių lėšų.
„Sodros“ Mažeikių skyriaus direktorė Laima Nagienė „Santarvei“ teigė, kad šis pakeitimas suteiks galimybę rinktis, kur kaupti pinigus.
„Gyventojai, pasidomėję, kiek jau turi sukaupę lėšų, galės apsispręsti likti senajame pensijų kaupimo fonde ar pereiti į kitą, kuris galbūt dirba pelningiau. Anksčiau jie vengdavo tokių perėjimų, nes tai gana brangiai kainuodavo, o priėmus pakeitimus, viskas yra paprasčiau ir pigiau“, – paaiškino L. Nagienė.

Sukauptos lėšos nedings

Kaip vieną iš teigiamų dalykų patvirtintose naujovėse L. Nagienė įvardijo tai, kad kitais metais pageidaujantieji galės visiškai nutraukti sutartis su pensijų kaupimo fondais.
Patvirtintuose teisės aktuose sakoma, kad pensijų kaupimo dalyviai kitais metais nuo balandžio 1-osios iki rugsėjo 1-osios galės vienašališkai sustabdyti pensijų įmokų pervedimą į pensijų fondą. Apie tai jie raštu privalės informuoti pensijų kaupimo bendrovę.
Įmokų pervedimą sustabdęs asmuo liks pensijų kaupimo dalyvis, kol dalyvavimas pensijų kaupime pasibaigs Pensijų kaupimo įstatyme nustatytais pagrindais.
Persigalvojęs asmuo įmokų pervedimą galės atnaujinti ne anksčiau kaip tik nuo kitų metų, einančių po dalyvavimo sustabdymo, sausio 1-osios, apie tai taip pat raštu informuodamas pensijų kaupimo bendrovę.
L. Nagienės teigimu, sukauptos lėšos niekur nedings net ir nutraukus sutartį. Sulaukus pensinio amžiaus jos privalės būti išmokamos.

Įmokos didės

praėjusios kadencijos Seimas suspėjo pakeisti pensijų įmokos dydžius į privačius pensijų kaupimo fondus. Nuo šių metų pradžios yra nustatytas 1,5 proc., o kitais metais šis dydis šoktelės iki 2,5 proc. dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
Dar vėliau – nuo 2014-ųjų – pensijų įmokos dydis bus 2 proc. dalyvio pajamų. Taip pat į pensijų fondą bus pervedamas papildomas 1 proc. dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Plius dar vienas procentas nuo Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraėjusių metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio – iš valstybės biudžeto lėšų.
L. Nagienės teigimu, kiekvienas pakeitimas reikalauja išsamesnio ir suprantamesnio paaiškinimo.
Pasak jos, minėtus pakeitimus reiktų suprasti taip, kad nuo 2014-ųjų metų į privačius pensijų fondus bus pervedamos lėšos iš trijų skirtingų sričių. Tai yra 2 proc. nuo gyventojo pajamų, 1 proc. perves „Sodra“ ir dar į privačius pensijų fondus nukeliaus 1 proc. nuo vidutinio šalies atlyginimo, kuris  bus skirtas iš valstybės biudžeto lėšų.
Taip pat nuo 2016 m. papildomos asmens lėšomis mokamos įmokos dydis bus 2 proc., papildomos iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos įmokos dydis – 2 proc. O nuo 2020 m. pensijų įmokos dydis sieks 3,5 proc. dalyvio pajamų, papildomos asmens lėšomis mokamos įmokos dydis – 2 proc., papildomos iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos įmokos dydis – 2 proc.

Papildomos įmokos

Nuo 2014-ųjų bus skiriamos papildomos įmokos – 2 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio dydžio –  vienam iš tėvų, kurie augins vaiką iki trejų metų ir gaus motinystės (tėvystės) pašalpą arba bus draudžiami pensijai gauti valstybės lėšomis. Vienam iš tėvų, auginančiam daugiau negu vieną vaiką iki 3 metų, pensijų įmoka bus pervedama už kiekvieną vaiką.
L. Nagienės teigimu, sunku komentuoti priimtus teisės aktų pakeitimus, kol nėra poįstatyminių aktų. Todėl neaišku, ar šio dydžio įmokos bus mokamos ir tėvams, į darbą sugrįžusiems anksčiau nei vaikui sukako treji metai.
Pagal kitas priimtas nuostatas, už asmenis, tapusius pensijų kaupimo dalyviais iki 2013 m. sausio 1 d., į jų pasirinktą pensijų fondą pervedama tik atitinkamiems kalendoriniams metams patvirtinta valstybinio socialinio draudimo įmokos dalis.
Norėdami mokėti papildomą pensijų įmoką savo lėšomis nuo kitų metų balandžio 1-osios iki  rugsėjo 1-osios jie galės raštu kreiptis į pensijų kaupimo bendrovę ir pateikti savo sutikimą.